Mokslininkai atkūrė priešistorinio žmogaus skeletą (8)

11227
REUTERS
2019 m. rugsėjo 23 d. 12:53
Izraelio mokslininkai teigia atkūrę priešistorinio seniai išnykusios žmonių giminės atstovo skeletą, panaudoję DNR, rastą prieš 70 tūkstančių metų mirusios 13-metės mergaitės mažojo pirštelio kaule.

Apie denisoviečius, geriau pažįstamų neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių senovės giminaičius, žinoma nedaug. Apie jų egzistavimą apskritai sužinota neseniai – šis faktas sužavėjo viso pasaulio mokslininkus. Denisoviečių buvimo įrodymai pirmą kartą buvo aptikti 2008-aisiais Sibire esančiame urve. Šiandien jie apima tik tris dantis, mažąjį rankos pirštą ir apatinį žandikaulį, sako Jeruzalės hebrajų universiteto profesorius Liranas Carmelis.

Nors tai skamba kaip mokslinė fantastika, L. Carmelis tvirtina, kad tiek pakako tam, jog būtų atkurti denisoviečio griaučiai.

Mokslininko komanda išvystė technologiją, galinčią iššifruoti senovės žmonių DNR ir, kas yra dar svarbiau, jų genų veiklą. Genų veikla skiria, tarkime, varlę nuo buožgalvio, nors jų DNR ir identiška, aiškina L. Carmelis. Pasak jo, DNR gali nurodyti tamsią denisoviečių odą, akis ir plaukus, tačiau sudarydami genų veiklos modelius mokslininkai galėjo padaryti išvadas apie tai, kaip anatominiu požiūriu rūšys skyrėsi nuo šiuolaikinių žmonių ar neandertaliečių.

Mokslininkai nustatė 56 skirtingas savybes, dauguma jų susijusios su kaukole. Tai padėjo mokslininkams atkurti 85 procentų tikslumu pasižymintį denisoviečio skeletą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg šiuolaikinio žmogaus, nors patyrinėjus atidžiau skirtumai yra akivaizdūs. Yra panašumų į neandertaliečius – nuožulni kakta, pailgas veidas ir stambus dubuo – tačiau denisoviečiai išsiskyrė labai plačia kaukole ir dideliu dantų skliautu.

Skeleto rekonstrukcija drauge su menininko sukurtu 13-metės mergaitės galvos ir veido atvaizdavimu buvo paskelbti žurnale „Cell“. Komanda pakartojo šį procesą išbandydama jį su neandertaliečiais ir šimpanzėmis, kurių anatomija yra pažįstama, ir nustatė, kad rekonstrukcija yra 85 procentais tiksli. Jei būtų aptikta daugiau denisoviečių DNR, būtų galima toliau tobulinti atvaizdavimą.

Kai kurie šiandieniniai Azijos gyventojai iš denisoviečių paveldėjo mažą, bet svarbų DNR kiekį: tai leidžia spręsti, kad denisoviečiai buvo plačiai geografiškai paplitę. Tyrimai rodo, kad denisoviečių DNR galėjo prisidėti prie šiuolaikinių tibetiečių gebėjimo gyventi dideliame aukštyje ir inuitų gebėjimo ištverti didelį šaltį.

Daugiau

Rekomenduojame

Naujausi