Šie tyrimai mokslininkams padės išsiaiškinti, kokia yra Fobo orbita ir kaip Marso gravitacija veikia jo trajektoriją bei per laiką keičia paties Marso plutą ir mantiją.
Vaizdas, kuomet Fobas praskrieja danguje uždendamas Saulę, įamžintas balandžio 2 dieną – arba 397 Marso dieną trunkančią misiją. Užtemimas truko vos 40 sekundžių. Fobas yra maždaug 157 kartus mažesnis už Žemės Mėnulį. O antrasis Marso palydovas – Deimos – yra dar maženis.
„Perseverance“, kuris Marse misiją pradėjo 2021 metų vasarį, įamžino iki šiol aukščiausios kokybės ir iš arčiausiai įamžintą Saulės užtemimą, kurį sukėlė Fobas. Anksčiau toks užtemimas buvo įamžintas marsaeigių „Spirit“ and „Opportunity“ misijų metu 2004 metais, vėliau ir „Curiosity“ misijos metu, rašo scitechdaily.com.
„Aš žinojau, kad viskas bus gerai, bet nesitikėjau, kad bus taip įspūdingai“, – teigė Rachel Howson iš JAV įsikūrusios Malin Space Systems kompanijos, kuri kontroliuoja „Mastcam-Z“ operacijas.
Anot R. Howson, iš pradžių marsaeigis „Perseverance“ atsiunčia žemos rezoliucijos vaizdus peržiūrai tam, kad mokslininkai žinotų, ko tikėtis. Tačiau kai gavo pilnos rezoliucijos vaizdus, R. Howson liko priblokšta: „Kai gauni tuos vaizdus, jausmas lyg gimtadienio šventė ar atostogos. Tu žinai, kas atkeliauja, bet visada išlieka staigmenos momentas, kurį patiri gavęs galutinį vaizdą“, – sakė mokslininkė.
„Mastcam-Z“ naudoja saulės filtrą, kuris funkcionuoja kaip saulės akiniai, mažinantys spindulių intensyvumą. Todėl galima geriau įžvelgti Fobo kontūrus, vaizdų detališkumą, šio palydovo iškilimus ir įdubimus. „Be to, vaizduose galima pamatyti net ir Saulės dėmės. Ir tai yra nerealu, nes gali pamatyti visa tai taip, kaip tai mato marsaeigis iš Raudonosios planetos“, – teigė astronomas Markas Lemmonas iš Boulderio kosmoso mokslų instituto, organizavęs beveik visus ligšiolinius Fobo stebėjimus ir tyrimus.
Fobui skriejant aplink Marsą, dėl gravitacijos sukeliamos jėgos Marso paviršiuje vyksta nedidelės deformacijos. Tuo pačiu dėl gravitacijos kinta ir Fobo orbita. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad kas kartą apskriejęs Marsą, palydovas Fobas vis labiau priartėja prie savo planetos paviršiaus. Skaičiuojama, kad per dešimtis milijonų metų Fobas neišvengiamai trenksis į Marso paviršių.