Kaip išjudinti mirties taške įstrigusią saulės energetiką?
(1)Pernai priėmus įstatymo pataisą buvo sustabdytos investicijos į didžiąsias saulės elektrines. Dėl skubotų sprendimų saulės energetikos plėtra Lietuvoje sustojo, o ši situacija jau dabar brangiai kainuoja – Lietuvos vartotojai negauna pigesnės elektros energijos, tolsta tikslas pasiekti energetinę nepriklausomybę, o energetikos verslas renkasi investuoti į saulės elektrines aplinkinėse valstybėse.
Siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją saulės energetikos sektoriuje, Seime organizuojama diskusija, kurioje energetikos ekspertai, politikai, investuotojai į saulės energetiką pateiks savo poziciją ir sprendimus, kaip išjudinti iš mirties taško įstrigusią saulės energetikos plėtrą.
Diskusiją „Saulės energetika. (Ne?)prarandamos krizės suteikiamos galimybės pakeisti Lietuvos energetiką" žiūrėkite sausio 10 d., nuo 10.00 val. DELFI TV eteryje.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, Lietuva šiuo metu yra vienintelė valstybė ES, kurioje įvestas apribojimas komercinių saulės elektrinių galiai. Didelių saulės jėgainių parkų, kurie jungiami prie perdavimo tinklo, plėtra leistų sumažinti elektros energijos kainas vartotojams, padidintų verslo konkurencingumą.
„Mūsų skaičiavimais, sustojusi komercinių saulės elektrinių plėtra per metus Lietuvos vartotojams kainuoja 700-800 mln. eurų – tai didesnė suma nei valstybė išleidžia kompensacijoms už elektrą. Deja, vienerius metus jau praradome ir galime prarasti dar kelerius metus, jei prasidėtų teisminiai procesai. Reikšmingų lėšų negautų vietos bendruomenės ir žemės savininkai, o valstybė – pelno ir pajamų mokesčio pajamų“, – pabrėžė M. Nagevičius.
Dauguma ES šalių spartina saulės energetikos plėtrą – skatina investicijas į šį sektorių, naikina biurokratinius barjerus. Saulės energetikos verslą vienijančios asociacijos „SolarPower Europe“ duomenimis, pagal instaliuotą saulės jėgainių galią Lietuva jau gerokai atsilieka daugelio ES šalių. Smarkiai atsiliekame ne tik nuo saulės energetikoje pažengusių valstybių, bet ir nuo kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Estijos.
„Dėl nepalankios investicinės aplinkos energetikos įmonės savo investicijas nukreipia į kitas regiono valstybes. Prognozuojama, kad dėl įstrigusių saulės energetikos projektų, apie 3 mlrd. eurų tiesioginių investicijų Lietuvoje gali būti atidėta, o dalis jų – prarasta“, – pažymėjo M. Nagevičius.