M360 vaizdo konferencijoje dalyvavusi teatro ir operos režisierė, prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė dalinosi savo požiūriu į tai, kaip Lietuvos meną ir kultūrą paveiks alkoholio reklamos draudimas. Ar galima tikėtis, kad atsiras kažkas kitas, stosiantis į ilgamečių rėmėjų vietą?

D. Ibelhauptaitė atvirai pasakoja: jos vadovaujamai organizacijai „Vilnius City Opera“, dar žinomai kaip bohemiečiams, „Švyturio“ prekės ženklas per metus skyrė apie 200 tūkst. eurų. Alkoholio prekės ženklai remia ir daugelį kitų kultūros organizacijų ir renginių, pavyzdžiui, džiazo ar kino festivalius.

Laukdama artėjančių naujų metų D. Ibelhauptaitė sako, kad jos veikla dėl šio draudimo nesustos ir ji toliau ieškos būdų išgyventi, tačiau vis dar neaišku, kaip tai bus galima padaryti, nes prarastų rėmimo lėšų kompensuoti nėra iš kur.

„Mano klausimas, kas man galės pakeisti tą investiciją, kurią man duoda „Švyturys“ ateinančius dešimt metų? Ir jie ne tik į mane investuoja: jie remia džiazo festivalius, steigia jaunųjų operos solistų premiją, jie skatina jaunus talentus, kad šie kažkur važiuotų ir siektų daugiau. Garantuoju, kad visos didžiausios kultūros organizacijos ir festivaliai vienu ar kitu metu yra gavę paramą iš alkoholio gamintojų“, - kalbėjo D. Ibelhauptaitė.

Režisierė pabrėžė sutinkanti, kad su alkoholio problema kovoti reikia, bet ji netiki, kad draudimai ką nors pakeis. „Istorija mums parodė, kad draudimai neveikia. Prisiminkime Ameriką ir prohibiciją, žmonės tikrai nenustojo gerti. Draudimas dabar veikia tą socialinę klasę, kurios gelbėti nelabai reikia, ir nepasiekia tų, kuriuos reikia“, - savo nuomone dalinosi ji.

„Mūsų veikloje 200 tūkst. per dešimt metų yra nedidelė dalis, dėl to veikla nesustos, bet visuma susideda iš nedidelių dalių. Jei kažkuri dingsta, negali būti vakuumas: turi atsirasti kažkas, kas ją pakeičia. O būkime biedni, bet teisingi: Lietuvoje nėra daug organizacijų, kurios nori remti meno projektus ir investuoti į juos nemažus pinigus. Man labai svarbios ilgalaikės bendrystės, ir kiek Lietuvoje yra organizacijų, kurios gali leisti tokiomis sumomis remti klasikinę kultūrą?“, - kėlė klausimą D. Ibelhauptaitė, juokdamasi, kad visas, kurios galėtų prisidėti, jau yra apėjusi.

Diskusijoje buvo kviečiami dalyvauti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, tačiau jie tam laiko nerado. „Manytume, kad ši tema šio metu nėra prioritetas. LVŽS frakcija dirba ties naujais klausimais: socialinės atskirties mažinimu, korupcijos prevencija ir švietimo klausimais“, - savo atsisakymą per atstovę spaudai Virginiją Vervečkaitę perdavė LVŽS.