Iš esmės. Kuo skiepyti Lietuvą nuo riaušių viruso – dialogu ar policijos bananu?
(109)Artėja rugsėjo 10-oji -- pirmojo naujos Seimo sesijos posėdžio, o kartu ir naujo "šeimamaršininkų" mitingo prie parlamento diena.
Šįkart - nesankcionuoto. Nors "maršiečių" vedliai tikina, kad dabar jis bus visiškai taikus, tuo sunku patikėti, kaip ir jų kalbomis apie tai, kad praėjusysis mitingas neturi nieko bendra su po jo sprogusiomis riaušėmis.
Kol policija grėsmingai brazdina skydus ir šįkart žada riaušų pavojų užgniaužti iš karto, politikai ir visuomenė nerimsta, ką daryti su vis beviltiškiau gilėjančiu savo susiskaldymu.
Vieni, kaip prezidentas G.Nausėda ar advokatų tarybos galva Ignas Vėgėlė tvirtina, kad dėl visko kalta pirmiausia pati valdžia -- užuot kalbėjusi su visuomene visais aštriausiais klausimais, dabar galutinai perlenkė lazdą, varydama ją skiepytis teisių ribojimais. Gi kiti, ir ne tik šios valdžios šalininkai, teigia, kad su tam tikra visuomenės dalimi ir pirmiausia įsijautusiais smurtauti radikalais jokio dialogo iš principo negali būti, o juos tramdys tik laiku ištrauktas įstatymo vėzdas. Kurie teisūs? O gal tiesa – kažkur per vidurį?