Iš esmės. Ar dažų karai vairorykštinėse perėjose nuves violetiniu keliu - į tikrą kraują?
(25)Kruvinai violetinės Garliavos epopėjos šešėlis jau seniai prisimenamas spėliojant, kuo gali virsti ne tik pagreičio bandantis neprarasti “Šeimų maršas”, bet ir visa radikalizmo banga, užplūdusi visuomenę.
Pirmiausia ši “šventojo karo prieš pedofilus” istorija prisimenama dėl to, kad jos pagrindu susikūrė politinė partija, kuri po Seimo rinkimų net sukūrė savo frakciją. Tad ir dabar spėliojama, ar “maršiečiai” sukurs partiją arba judėjimą, ar dėsis su jiems besilankstančiomis kitomis politinėmis jėgomis – taip pat, kokia viso šio proceso politinė perspektyva.
Bet vis gilėjantis visuomenės susipriešinimas bei agresyvėjimas verčia prisiminti, jog Garliavos istorijos pagrindas buvo smurtas, savivalė ir kraujas, nusinešę net keletą žmonių gyvybių. Link to vedė ir tuometinių politikų – net aukščiausių – bailumas bei konformizmas, paralyžiavęs ir teisėsaugą. Ar mūsų akyse besivystantys procesai nėra panašūs į anuos pirmiausia šiuo aspektu? Ar Lietuva nesulauks tokių politinio smurto bei terorizmo proveržių, kurių jau būta net ir kaimyninėje Lenkijoje? Kur link apskritai jie veda ir kaip išvengti didžiausių pavojų?
Laidoje dalyvauja:
Viešųjų ryšių bei komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus,
Vilniaus Universiteto profesorius, psichiatras, Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras.