Skruzdėlės - originalaus būsto šildymo būdo išradėjos

Nors pavasario pradžią manėme gimus anksčiau, kovo pirmomis dienomis, tačiau tik dabar atsirado tikrojo pavasario ženklų - sukruto rudosios miško skruzdėlės. Beveik penkis mėnesius jų šeimos praleido pažeminės lizdo dalies gelmėse, dabar jos atveria antžeminės savo namų dalies angas ir veržiasi į paviršių. Iš arti pažvelgus į judančią skruzdėlių masę gali susidaryti įspūdis, kad vabzdžiai yra pasimetę ir nesustodami juda be jokio tikslo. Tačiau gamtoje to nebūna!

Skruzdėlės, kaip ir visi vabzdžiai, puikiai jaučiasi šiltu oru, ypač šviečiant ir šildant saulei. Anksti pavasarį (kai kada - miške dar tvyrant sniegui) saulei šviečiant jos jau kruta lizdo viršuje. Šis judėjimas turi savo prasmę: saulėje sušilę vabzdžiai lenda į požemį, kuriame yra žiemiškai šalta, ir nuneša ten mažą dalelę šilumos.

Sunku nustatyti, kiek kartų visos skruzdėlyno skruzdėlės turi sušilti, o po to - leistis „apačion“, kad po žeme esančios lizdo dalies temperatūra pakiltų vienu laipsniu.

Gali būti, kad tai pasiekiama tik per keletą saulėtų dienų. Beje, saulei nusigręžus ar artėjant vakarui skruzdėlės slepiasi lizde ir uždaro visas angas į savo saugius namus. Net baugus lietus skruzdėlyno nepermerkia.