„Kiekviena upė turi savo vingius, bet Nemunas turi kilpas. O kilpa – toks dalykas, kurį galima užrišti. Žiūrint į žemėlapį, Nemuno kilpas pamatyti labai sunku, reikia pakilti lėktuvu. Iš viso mes skaičiuojame 4 kilpas, tai – didžiosios kilpos, o jeigu dar pridėtume ir mažesniąsias, suskaičiuotume gal ir kokias šešias kilpas“, – pasakojo Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė.
Viena iš parke saugomų didžiųjų Nemuno kilpų – Prienų ir Birštono kilpa. Vienoje jos pusėje įsikūrę Prienai, o kitoje, pavažiavus šiek tiek nuo Nemuno – Birštonas. Šiuos miestus jungia Žvėrinčiaus miškas, išsaugojęs senąjį pavadinimą, primenantį karališkąsias medžiokles.
„Ir viena, ir kita savivaldybė yra sujungtos Žvėrinčiaus mišku, kuriame, atvykęs į savo pilį ant Vytauto kalno Birštone, medžiodavo pats Vytautas Didysis. Kartais žmonės klausia, kodėl toks keistas pavadinimas – Žvėrinčiaus miškas, juk žvėrių jame nėra, na, gal kokią voverę ir pamatytume. Tuo metu, kai čia medžiodavo Vytautas Didysis, žvėrių taip pat nebūdavo, bet totoriai nuo Trakų pusės atvarydavo žvėris į Žvėrinčiaus mišką specialiai tam, kad Vytautas ir jo svečiai turėtų, ką medžioti. Po medžioklės visi žvėreliai grįždavo atgal link Trakų. Ir tai pasikartodavo kiekvieną kartą, kai Vytautas vėl atvykdavo medžioklei“, – legendą pasakojo R. Milušauskienė.