Nidoje ir Juodkranėje – poilsiautojus stebinantys objektai: ką mariose daro 200 m ilgio tinklas? (0)

8947
Justinas Arlauskas, Kiril Čachovskij, Eglė Nes | www.DELFI.lt
2019 m. liepos 30 d. 12:59
Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai ir mokslininkai vasaros pradžioje antrus metus iš eilės į marias įleido tinklą su plūdurais ir svarmenimis. Šiuo darbu tęsiamas dar 2017 m. prasidėjęs projektas „Live lagoons“ ir jo veiklos.

Pagrindinis projektui keliamas tikslas – pristatyti inovatyvias nedidelio masto žaliąsias technologijas, sulaikančias ir pašalinančias maistines medžiagas pietų Baltijos lagūnų paplūdimiuose, taip sumažinant teršalų išmetimą į Baltijos jūrą ir sustiprinant aplinkos tvarumą lagūnų bendrijose.

„Projektas prasidėjo 2017 metais, bet pirma instaliacija, tai yra tinklas, apsodintais vietiniais augalais, kurie turėtų gerinti vietinės vandens kokybę, į marias buvo įleistas pernai, 2018 metais“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus ekologas Žilvinas Grigaitis.

Kaip tikina parko ekologas, praėjusiais metais atlikti tyrimai teikia džiuginančių vilčių.

„Praėjusį sezoną kelis kartus buvo imami vandens mėginiai tyrimams, kurie rodė žymiai pagerėjusią vandens kokybę. Tačiau tai dar per mažai duomenų, kad galėtume pasakyti, jog tik tinklo įleidimas į Kuršių marias padarė tam įtakos. Žiemos sezonu mes ištraukiame visą tą konstrukciją, tada prieš vasarą apsodiname naujais augalais. Tokia ir esmė – ištraukti tinklą su augalais, sugėrusiais maistines medžiagas“, – veikimo principą aiškino Ž. Grigaitis.

Kad neužplauktų laivai, tinklas pažymėtas vėliavėlėmis. Tinklo aukštis – apie pusę metro, ilgis tarp dviejų molų – apie 190 metrų. Augantys augalai – vietinės nendrės ir purpuriniai karklai. Įrengus tinklą, džiaugiasi pašnekovas, buvo pastebėtas ir teigiamas šalutinis poveikis.

„Netikėtas šalutinis poveikis – paprastoji dreisena (moliuskas, DELFI) prisitvirtino prie tinklo konstrukcijos. Tai taip pat vienas iš vandens filtratorių, kuris irgi prisideda prie vandens kokybės gerinimo“, – džiaugėsi parko ekologas.

O štai Kuršių mariose ties Juokrante atsirado salelės-darželiai. Viena Gintaro įlankoje, kita mariose šiek tiek už miestelio.

„Tai kiek kitokio tipo instaliacijos, bet esmė ir tikslas tas pats – sulaikyti ir pašalinti maistines medžiagas. Technologija pasaulyje nėra nauja, bet Lietuvoje pritaikyta pirmą kartą. Visi augalai pasodinti čia yra vietiniai – jie arba nupirkti, arba iškasti Kuršių nerijoje. Pati konstrukcija pagaminta Škotijoje. Upių pakrantėse, tvenkiniuose išdėstytų tokių salelių-darželių galima rasti tokiose šalyse kaip Prancūzija, Škotija, JAV ir kt.“, – aiškino Ž. Grigaitis.

Netoli įsikūrę gulbių pulkai į darželius mariose tik dairosi, bet įlipti nesiryžta, nes aptvarai per aukšti. Tokiose salose mėgsta pailsėti kirai, o kaip pasakoja pašnekovas, vienos paukščių rūšies porelė čia net perėjo.

„Šitoje salelėje yra netgi tokia tvora, skirta apsaugoti ją nuo paukščių apsigyvenimo jose, bet vis tiek joje apsigyveno viena ančių šeima – sukūrė čia lizdą ir sėkmingai išsiperėjo. Nepykom ir leidom pasinaudoti ja kaip buveine“, – pasakojo pašnekovas.

Tokios salelės ne tik vandenį valo. Viena jų įrengta ten, kur marios jau beveik skalauja kelią. Tad jos darbas ir stabdyti kelio eroziją. Visi šie trys įrengimai – tinklo konstrukcija ir plūduriuojančios salos – bus testuojami iki 2020 metų pabaigos.

Daugiau

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai