Ką reikia žinoti, kad jūsų iškeltame inkile apsigyventų paukšteliai? (0)

6085
Justinas Arlauskas, Tadas Žilėnas, Eglė Nes | www.DELFI.lt
2019 m. kovo 13 d. 18:22
Gamtininkai kviečia nelaukti balandžio ar gegužės mėnesio ir jau dabar pradėti rūpintis inkilais. Kuo anksčiau juos iškelsite, tuo didesnė tikimybė, kad paukščiai suspės prie jų priprasti ir pasirinks tinkamas perėjimo teritorijas.

„Inkilams kelti geriausiai tinka kovo vidurys ar antroji jo pusė, tačiau tai daryti galima ir rudenį ar net visus metus“, – GRYNAS.lt sakė ornitologas Gediminas Petkus.

„Tinka tiek ruduo, tiek pavasaris. Jeigu norite, kad pas jus tikrai apsigyventų paukščiai, tai nerekomenduoju laukti balandžio ar gegužės mėnesio ir tik tada kelti inkilus. Geriau iškelti kuo anksčiau. O ar tai pavasaris, ar ruduo – jokio skirtumo nėra. Iškėlus rudenį, dar žiemą tuose inkiluose gali nakvoti paukščiai, o pavasarį sugrįžę pirmieji paukščiai, tikėtina, inkilus pasirinks perėjimui“, – pasakojo G. Petkus.

Yra daug įvairiausių inkilų formų ir jų pagaminimo būdų. Bene populiariausi yra uoksiniai ir lentiniai inkilai. Juos ornitologai ir siūlo įsigyti ar pasigaminti patiems.

„Ir vieni, ir kiti inkilai yra geri. Tik svarbiausia – prieš perkant ar gaminant inkilą, reikia įsitikinti, kad jo sienelės, lentos, mediena būtų sausa, o nešlapia. Jeigu mediena bus neišdžiuvusi, gali atsitikti taip, kad mes pakabinsime inkilą ant šakos ar ant pastato kažkur ir pašvietus saulei, tiesiog tų inkilų lentelės atšokinės. Visa ta mediena gali net išsproginėti ir inkilas išsikraipys“, – pataria ornitologas.

Prieš gaminant paukščiams inkilus ornitologas ragina atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus: inkilas turėtų būti sandarus. Žinoma, šiek tiek tarpelių gali būti – jie reikalingi tam, kad pasišalintų drėgmė. Taip pat inkilas turi būti tvarkingas, negali būti jokių įplyšimų. Ir svarbiausia, pasak, G. Petkaus, tam, kad paukštis negalėtų įstrigti landoje, jos dydis turi atitikti plunksnuočio dydį.

„Teko matyti, kaip varnėnams pagamina vos 4 cm landas ir kartais jie sunkiai įlenda pro jas. Toks inkilas nėra saugus paukščiams. Tie matmenys vis tiek turėtų atitikti kiekvieną paukščių rūšį. Būna taip, kad paukščiai, pavyzdžiui, neišlenda iš inkilų – jeigu priekinė sienelė įskilusi ar yra tarpelis ant inkilo, tada tiesiog paukščiui lendant iš inkilo įstringa jo koja ir jis negali sėkmingai išlįsti. Būna, kad ir žūva tokie paukščiai“, – prisimena G. Petkus.

Tinkamo dydžio landas įrengti būtina ir tam, kad įvairūs plėšrūnai, tokie kaip katės, kiaunės, audinės, didieji geniai ir varniniai paukščiai netrikdytų perinčių paukščių. Pavyzdžiui, kiaunės lengvai išplėšia inkilus, kurių anga didesnė nei 6 cm.

„Kiekvienam paukščiui yra skirtinga landa, pradedant nuo 2,8 cm mėlynajai zylei, margaspalvei musinukei. Didžiajai zylei jau – 3,2 cm, varnėnams – 4,5 cm arba 5 cm. Ir jau daug didesnės landos pelėdoms, čia žymiai didesni matmenys, žinoma, priklauso, kokiai pelėdai kelsite“, – aiškina ornitologas.

Taip pat norint apsaugoti ir paukščius, ir jų kiaušinius nuo plėšrūnų, ornitologas siūlo inkilą gaminti su išsikišusiu stogeliu, kuris kartu apsaugos inkilą nuo lietaus. Taip jo tarnavimo laikas bus ilgesnis. Inkilus galima apsaugoti ir aplink jų landas apkalant 2 – 3 cm pločio skardos žiedą.

Dar vienas svarbus dalykas, į kurį ornitologas ragina atkreipti dėmesį, inkilas turi būti atidaromas.

„Tam, kad inkilus galėtume kartas nuo karto išvalyti, jie turi atsidaryti per stogą, ar per kažkurią sienelę. Rekomenduojama, bent jau prie namų keliamus inkilus smulkiesiems paukščiams valyti kasmet. Varnėno inkilą irgi galima pažiūrėti kas keletą metų, nes kartais visko ten būna. Žvirbliai kartais įsikuria jų inkiluose ir prineša daug lizdinės medžiagos, o varnėnai ne visada išsivalo. Todėl įsigyjant inkilą, svarbu įsitikinti, ar jo varžteliai atsisuks. Svarbu, kad nebūtų prikniedytas, nes tada jis tetarnaus vos 3 – 4 metus“, – rekomenduoja ornitologas.

Inkilo sukalimas yra tik viena darbo dalis, antras nemažiau svarbus uždavinys – teisingai jį iškelti. Inkilus galima kelti visur – miškuose, parkuose, soduose, tačiau pati inkilo iškėlimo vieta parenkama priklausomai nuo to, kam jie skiriami.

Inkilus medyje reikia tvirtinti taip, kad prie jų paukščiai galėtų laisvai priskristi. Stambesni sparnuočiai – pelėdos, žalvarniai, klykuolės, dančiasnapiai – lajų tankmėje iškeltų inkilų visiškai neužima. Miško tankmių taip pat reikia vengti. Dauguma paukščių nemėgsta tos pačios rūšies sparnuočių kaimynystės.

„Reikėtų laikytis atstumų. Jie turėtų būti nuo 30 iki 50 metrų toms pačioms paukščių rūšims. Jeigu keliame didžiajai zylei, tai tarp jų inkilų jau turi būti mažiausiai 30 metrų. Šie paukščiai nepasidalina teritorija, maisto ištekliais, todėl pradeda konfliktuoti. Kartais būna, kad iš tų dviejų inkilų viename taip niekas ir neapsigyvena. Varnėnui ir zylei inkilai gali būti iškelti ir arčiau vienas kito“, – sako G. Petkus.

Jei inkilus kabinate savo sodybose, juos galite kelti 3 – 4 metrų aukštyje, jei miesto teritorijoje – kabinkite šiek tiek aukščiau, 5 – 6 metrų aukštyje. Lengvų nedidelių inkilų kėlimui naudojama dvišakė kartelė. Sunkūs dideli inkilai keliami dažniausiai virve. Svarbu, kad iškeltas inkilas laikytųsi stabiliai ir esant stipresniam vėjui nesiūbuotų. Prie medžių inkilus patogiausia pritvirtinti prikabinant juos kabliu ant medžio šakos. Manoma, kad mažiau žalos medžiui padaroma inkilą prie jo prikalant nei rišant tvirta virve ar viela.

Daugiau
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujausi