Aplinkosaugininkų reidas Kauno mariose: už 3 kg žuvies žvejui teks pakloti apie 100 eurų (1)

12978
Justinas Arlauskas, Tadas Žilėnas, Eglė Nes | www.DELFI.lt
2019 m. birželio 29 d. 19:10
DELFI kartu su Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspektoriais dalyvavo reide Kauno mariose. Reido metu aplinkosaugininkai domėjosi, ar žvejai mėgėjai žvejoja turėdami žvejo mėgėjo bilietą, koks naudojamų įrankių skaičius, ar sugauto laimikio kiekis neviršija leistino.

Žvejų tądien nebuvo daug, tačiau, kaip sako inspekcijos viršininkas, tokia kontrolė vis tiek duoda rezultatą ir priduria, kad tokie reidai dažniausiai nebūna suplanuoti iš anksto.

„Kada organizuoti tokį ar panašų reidą yra nusprendžiama arba tą pačią dieną, arba dieną prieš. Jie vyksta praktiškai kasdien, tik skiriasi priemonės ir teritorijos, priklausomai nuo to, ar tai būtų medžioklės kontrolė, ar žvejybos kontrolė. Kartais pradedame nuo kranto, kartais, kaip šiandien, – vandenyje. Atsižvelgiame į klimatines sąlygas ir metų laiką – kur yra didesnė tikimybė nustatyti pažeidimus“, – sakė Darius Jurevičius, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.

Žvejas, kuris buvo viršijęs leistinos pagauti žuvies svorį, iškviestas atvykti į inspekciją, kur ir bus sprendžiama, kokio dydžio bauda jam bus paskirta. Leistinos pagauti žuvies viršsvoris iš žvejo buvo konfiskuotas.

Būtent per didelis sugauto laimikio kiekis ir naudojamų įrankių skaičius, kaip sako D. Jurevičius, yra dažniausia priežastis skirti žvejams mėgėjams baudą.

„Tai priklauso nuo žuvų rūšių. Dalį žuvų leidžiama gaudyti pagal vienetų skaičių, dalį pagal svorį. Kaip ir šiandien matėme ir nustatėm pažeidimą – žmogus pagavo 8 kg ešerių, kai leistina pagauti yra tik 5 kg. Taip pat yra nustatyti žuvų ilgiai, kurių mažesnių gaudyti negalima. Šiuo metu galima gaudyti visas žuvis, jokių draudimų nėra, tiesiog reikia laikytis taisyklių, dydžių, svorių. Tiesa, įrankių skaičius taip pat yra ribojamas – gaudyti galima naudojant ne daugiau kaip 4 mėgėjiškos žūklės įrankius“, – taisykles priminė inspekcijos viršininkas.

Pasak D. Jurevičiaus, žvejų, neįsigijusių žvejo mėgėjo bilieto, sistemingai mažėja, esą pastebimos geros tendencijos.

„Pažeidimų dėl žvejybos be žvejo mėgėjo bilieto tikrai sumažėjo. Kai tikriname pakankamai nuošalius vandens telkinius, nedideles užtvankas, tai kartais dar surandame dar vieną kitą tokį pažeidėją. Ten vietiniai gyventojai dar nėra iki galo pripratę pirkti žvejo mėgėjo bilietus ir kartais laikytis taisyklių. Taip pat ir žiemos metu draudžiamu laiku galime rasti žvejybos metu naudojant žuvelę. O tai yra draudžiama“, – sakė D. Jurevičius.

Šiuo metu, pasak pašnekovo, praktiškai visos žuvys Kauno mariose yra išneršusios. Liko lynai, kurie mėgsta patį karščiausią vandenį ir neršia vėliausiai.

Kauno mariose per pastaruosius penkerius metus, kai jose nebeleidžiama verslinė žvejyba, bendra žuvų biomasė išaugo beveik 4 kartus.

Jų išteklių, Gamtos tyrimų centro mokslinių tyrimų duomenimis, padaugėjo nuo 440 tonų 2014-aisiais iki 1640 tonų 2018-aisiais.

Pirmaisiais ir antraisiais metais po to, kai buvo uždrausta verslinė žūklė, gal tai ir nepasijautė, tačiau dabar, jau praėjus 5 metams, tikrai žvejai mėgėjai džiaugiasi padidėjusiais laimikiais. Nebūtinai kiekiu, bet pati žuvis yra didesnė užaugusi – ji nėra išgaudoma su tinklais, nes verslinė žvejyba tikrai darė gana didelę įtaką žuvų populiacijai Kauno mariose“, – pasakojo inspekcijos viršininkas.

Daugiau

Rekomenduojame

Naujausi