Delfi tema. ES perbraižė paramos ūkininkams gaires: kas laukia Lietuvos (20)

33080
2020 m. spalio 28 d. 17:56
Europos parlamentas savo balsavimu nubrėžė istorines gaires – nuo 2023 m. žemės ūkio politikas turės kardinaliai keistis. Vieniems ji atneš papildomas pajamas, kitiems nemalonius siurprizus.

Apie tai, kaip šie sprendimai paveiks mūsų ūkininkus kalbamės su Europos parlamento nariu Broniu Rope, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovu Sauliumi Daniuliu ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktoriumi Ignu Jankausku.

Žemės ūkio rūmai nurodo, kokie pagrindiniai pokyčiai mūsų laukia:

Europarlamentarai sustiprino privalomą klimatui ir aplinkai naudingas paramos sąlygas. Jie siekia, kad ne mažiau kaip 35 proc. šaliai numatyto kaimo plėtros biudžeto būtų skirta visoms su aplinkosauga ir klimatu susijusioms priemonėms ir ne mažiau kaip 30 proc. tiesioginių išmokų būtų skirta neprivalomoms ekologinėms schemoms, kurios leistų ūkininkams padidinti pajamas.

EP nariai reikalauja ne mažiau kaip 30 proc. kiekvienos ES šalies ūkininkams numatytų tiesioginių išmokų skirti kovai su klimato kaita, gamtinių išteklių tvarumo valdymui ir biologinės įvairovės saugojimui. Jie taip pat ragina valstybes skatinti ūkininkus bent dešimtadalį savo žemės valdų skirti biologinei įvairovei naudingam kraštovaizdžiui kurti, pvz., gyvatvorėms, vaisių nevedantiems medžiams ir tvenkiniams.

EP balsavo už tai, kad metinės tiesioginės išmokos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų laipsniškai mažinamos, taip pat būtų nustatytas 100 tūkst. eurų metinis tiesioginių išmokų limitas. Vis dėlto prieš šį sumažinimą ūkininkai turės galimybę iš bendros sumos išskaičiuoti 50 proc. savo su žemės ūkiu susijusio uždarbio. Anot EP narių, ne mažiau kaip 6 proc. valstybei skirtų tiesioginių išmokų turėtų būti panaudotos smulkiems ir vidutiniams ūkininkams paremti, o jei ši dalis viršija 12 proc., išmokų sumos ribojimas turėtų būti neprivalomas.

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai