Vilniečiai išvardijo, ko reikia, kad automobilį iškeistų į dviratį ar paspirtuką (2)

4349
Justinas Arlauskas, Tadas Žilėnas, Eglė Nes | www.DELFI.lt
2019 m. balandžio 30 d. 19:13
Ar esate kada paskaičiavę, kiek laiko praleidžiate važiuodami į darbą ar stovėdami kamščiuose? 2017 m. atlikti tyrimai rodo, kad statistinis vilnietis 28 proc. savo kelionės mieste laiko praleidžia stovėdamas eismo spūstyse. Per dieną sugaištamas laikas jam kainuoja vidutiniškai 35 minutes. Tai reiškia, jog per visus metus kamščiuose yra prastovima 136 valandas arba kiek daugiau nei 5 su puse paros.

Darnus judumas, tikriausiai jau daugumai girdėta sąvoka. Tai – alternatyvūs kasdienio keliavimo būdai, kurie gali pakeisti įprastinį automobilių naudojimą ir prisidėti prie ekologiškos ir darnios aplinkos.

Vilniečių ir miesto svečiių paklausėme, kas juos paskatino pasirinkti alternatyvias automobiliui transporto priemones ir kokie jų pastebėjimai.

Vilniaus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė įsitikinusi, kad išvengti eismo spūsčių, atimančių daug laiko, nekeičiant naudojimosi automobiliu įpročių, vargu ar pavyks.

„Automobilis kaip transporto priemonė tikrai nėra kažkoks blogis, tiesiog jo vartojimo, naudojimo įpročiai turėtų būti keičiami. Pavyzdžiui, vairuotojas, užuot važiavęs automobiliu vienas, gali pakeliui paimti keletą kolegų, kaimynų ir taip jau dvigubai ar netgi trigubai automobilių keliuose bus mažiau. Neseniai atlikome tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad automobiliu vidutiniškai keliauja vos 1,29 žmogaus, o tai parodo, kad tik kas 4–5 automobilis yra daugiau negu vairuotojas“, – tikina M. Gusarovienė

Taip pat į darbą ar atgal į namus pašnekovė ragina nevengti keliauti pėsčiomis. Juk, kaip sako, kartais tai gali būti net greičiau nei stoviniuoti spūstyse. O ir apie naudą ir sveikatai, ir orui esą net nereikia kalbėti.

„Dauguma kelionių Vilniaus mieste vyksta iki 5 km. Juk tai tikrai labai nedideli atstumai. Tokį atstumą puikiai galima įveikti dviračiu ar pakankamai greitai populiarėjančiais paspirtukais, kurie irgi nesudaro spūsčių ir pagal kelių eismo taisykles yra prilyginami dviračiams. Pusantro kilometro atstumas, pavyzdžiui, iki parduotuvės, dabar yra važiuojamas automobiliu, tai kodėl šio atstumo nebūtų galima paėjėti pėstute – tikrai būsime sveikesni, o ir oras bus švaresnis“, – sakė specialistė.

Taip pat, tęsia M. Gusarovienė, darnus judumas neatsiejamas nuo dalijimosi ekonomikos. Žmonės atranda, kad nuomos ar dalijimosi paslaugos, tokios kaip minėtų dviračių, paspirtukų ar automobilių nuoma, yra patogios, todėl, anot pašnekovės, kasmet tampa vis populiaresnės.

„Pavyzdžiui, vienas automobilių dalijimosi automobilis kompensuoja 12 asmeninių automobilių, nes tas automobilis, atvažiavęs vienur, vėliau ir toliau yra naudojamas. Ir tų parkavimo vietų reikia mažiau, gatvėse mažiau automobilių“, – sakė specialistė.

Susisiekimo ministerija yra rekomendavusi savivaldybėms parengti Darnaus judumo mieste planus, kurie prisidėtų prie patogesnio ir ekologiškesnio gyventojų judėjimo miestuose.

„Transporto planai, pasak M. Gusarovienės, apima infrastruktūros, skirtos visoms transporto rūšims, neišskiriant kažkurios vienos, sistemų planavimą, kai darnus judumas orientuotas tiek į kasdienį gyventojų susisiekimo poreikių, tiek į sveikatos, judėjimo laisvės užtikrinimą.

„Miestas iš tikrųjų daro labai nemažai infrastruktūrinių projektų, nes juk tam, kad žmonės imtų ir pakeistų paprasčiausią įprotį, turi būti sudarytos tam tikros sąlygos. Pavyzdžiui, jis važiuoja automobiliu ir sako, kad dviračiu tai jau tikrai nevažiuos, nes jam nėra nutiesto tinkamo dviračio tako arba nesaugiai jaučiasi, tai miestas tą ir daro, kad žmogus pasirinkęs bet kurią keliavimo rūšį, tipą jaustųsi saugiai, patogiai. Tai ir nuo dviračių takų tiesimo, viešojo transporto atnaujinimo iki pėsčiųjų infrastruktūros gerinimo ir pan.“, – tikino M. Gusarovienė.

Daugiau

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai