Iki šiol Sveikatos apsaugos ministerijos rengtas ligoninių pertvarkos projektas, vetuotas prezidentės, Seimui pristatytas bus antradienį, sako A. Veryga.
„Nė vienas įstatymas nėra tiek tobulas, kad nebūtų galima padaryti dar geriau. Laikui einant, kuo daugiau žmonių įstatymą pasižiūri, tuo daugiau pasiūlymų atsiranda, kaip būtų galima dar geriau padaryti. Yra įvairiausių siūlymų ir dėl didelių ligoninių valdybos modelio, kaip būtų galima sustiprinti jų vaidmenį ir pan., bet yra tokia principinė priešprieša, principinis nuomonių išsiskyrimas, kokiu būdu galima ar negalima formuoti ligoninių tinklo, – sako ministras.
– Konstitucinės teisės žinovų ir prezidentė manymu, tai turėtų būti daroma per sutarčių sudarymą. Kitų teisininkų nuomone, tą tinklą reikėtų imperatyviai suplanuoti, kad būtų galima planuoti investicijas. Tai ir yra didžiausias skirtumas.
Seimui prezidentės veto bus pristatytas jau antradienį. Kaip bebūtų apsispręsta, mes ruošimės ir vienam, ir kitam scenarijui.“
Kad gydymo įstaigų tinklą reikia pertvarkyti, neneigia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, tik ji pažymi, kad pasiūlymai negali prieštarauti Konstitucijai.
Ar kurios nors ligoninės bus uždaromos?
„Paminėjote Kupiškio atvejį, kai į ligoninę atvykęs asmuo pagalbos negavo, buvo persiųstas kitur. Tačiau kad ir kokia ligoninė būtų bloga, nereiškia, kad ją reikia uždaryti. Yra daugybė paslaugų, kurių vietos gyventojams reikia ir jie galėtų ją gauti vietoje, iš atvykstančių konsultantų; slaugos pagalba, – sako A. Veryga.
– Viešumoje buvo kalbama apie neva planuojamus naikinti skubios pagalbos skyrius. Juos reikia ne naikinti, o pertvarkyti. Kupiškio pavyzdys rodo, kas skyrius teoriškai yra, praktiškai – negali gauti pagalbos. Ligoninė turi išlaikyti gydytojų skaičių, nes tam, kad veiktų skyrius, reikia 24 val. per parą budinčio personalo, jei besikreipiančiųjų yra mažai, ji negali iš to uždirbti pinigų. Mažuose rajonuose turėtų būti kaip priėmimo kambariai. Teoriškai ir dabar šeimos gydytojas 24 val. per parą turėtų teikti pagalbą.“
Ministro teigimu, yra nemažai rajonų, susiduriančių su problemomis.
„Kai kuriose gydymo įstaigose yra mažai pacientų, jie važiuoja į kitas vietas, ypač kalba eina apie tas įstaigas, kurios yra šalia didelių miestų. Apie Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį, Klaipėdą, kur yra didelės, gerai veikiančios ligoninės, žmonės jau dabar balsuoja kojomis, – sako A. Veryga.
– Problema yra su mažesniais rajonais, kurie yra labiau nutolę nuo didžiųjų centrų ir kur žmonėms dėl socialinių priežasčių yra sudėtingiau tokį centrą pasiekti. Mūsų nuomone, ten gyvenantys žmonės turi gauti tokią pat gerą pagalbą, kaip ir gyvenantys Vilniuje ar Kaune.“