Daugiau nei 100-ame vaizdo įrašų – ne tik lietuvių bendruomenės. Nemažai užsienyje viešinčių ar gyvenančių lietuvių savo tėvynės garbei himną garsiai giedojo ir vienumoje.

„Išdrįsti vienam svetimoje šalyje atsistoti ir garsiai giedoti savo šalies himną – tai nepaneigiamas požymis, kad mūsų tauta sveiksta. Mes turime kuo didžiuotis – juk be kitų dalykų, esame vienintelė tauta pasaulyje, kuri vienu metu gieda himną savo šaliai,“ – sakė Raimundas Daubaras, iniciatyvos „Tautiškos giesmės aplink pasaulį“ vadovas.

Graikijos sostinėje Atėnuose gyvenanti Jurga rašo, kad dėl didelių karščių su mažyliais dvyniais Ema ir Dinu himną giedojo namuose. Atsiųstoje nuotraukoje už Jurgos nugaros – dvi vėliavos: Lietuvos ir Graikijos.

Vienas jaunas vyras dalijasi asmenuke, kurioje jis „Tautišką giesmę“ gieda vienas, plaukdamas valtimi Norvegijos fiordų apsuptyje, o Argentinoje gyvenantis lietuvis Rodrigo himną gieda namuose, prie tautiečių prisijungęs internetu.

“Majote gyvenau šešis mėnesius ir jau šiandien keliauju link Lietuvos, kurios labai pasiilgau. Nors ir vienai, bet buvo gera giedoti lietuvišką himną ir parodyti aplinkiniams, kas mes esame,” – rašo Birutė iš mažos salos Indijos vandenyne.

Du lietuviai Prancūzijos Toulon mieste himną giedojo kartu su vietine prancūzų protestantų bendruomene. „Gal ir ne visai vykusiai, tačiau iš širdies!” – rašo jie.

Kone aktyviausi išeiviai šiemet – Norvegijoje gyvenantys lietuviai. Lietuvos himnas skambėjo bent šešiose susibūrimo vietose – ant Oslo operos rūmų stogo, Flioreno „debesyse“ (iš vaizdo įrašų galima suprasti, kad vakaras Fliorene buvo labai debesuotas), bendruomenių namuose.

„Lietuva gyvuos tol, kol kiekvieno lietuvio lūpose skambės „Tautiška giesmė“! Ačiū visiems už tautiškos savimonės puoselėjimą!“ – rašo šiemet įsteigta Oppland ir Hedmark lietuvių bendruomenė Norvegijoje.

Devynios valandos po to, kai himnas garsiai skambėjo Lietuvoje, 21 val. vietos laiku prie „Tautiškos giesmės“ aplink pasaulį bangos prisijungė ir pirmą kartą po daugelio metų susitikę Kanados lietuviai Edmontone.

„Pagaliau mes, Edmontono lietuvių bendruomenė, prisijungėme prie šios šventės. Nors susirinkome nedaug, bet visi buvome pakylėti, su gera nuotaika. Džiaugiamės vėl susitikę ir kartu pradėję gražią tradiciją. Visi giedojome Lietuvos himną, kuris sujaudina ne tik mūsų giliausius širdies kampelius, bet ir tuo pačiu padarėme įnašą į mūsų atžalų ateitį. Nesvarbu, kur ir kokiais vėjais mes, bet tikros, tvirtos, neišraunamos lietuviškos šaknys visada mumyse. Mes visada su Lietuva!“, - rašoma laiške iš Kanados.

Lietuvos himnas vakar vakarą skambėjo ir pasaulio futbolo sostinėje Brazilijoje. “Giedojome prie mūsų bažnyčios, kur dar daug lietuvių ir jų giminaičių gyvena,” – rašo Sao Paulo lietuviai.

Valstybės dienos proga, prisijungdami prie tautiečių visame pasaulyje, JAV sostinėje Vašingtone ir jo apylinkėse gyvenantys lietuviai rinkosi giedoti „Tautišką giesmę“ prie vieno svarbiausiųjų Jungtinių Valstijų laisvės ir demokratijos simbolių – Kapitolijaus pastato.

JAV Portlande gyvenantys lietuviai himną giedojo per vestuvių iškilmes, o keturios jaunos lietuvės JAV Rodo saloje specialiai Valstybės dienos proga iškepė trispalvių pyragėlių.

Tuo tarpu Lietuvoje tikriausiai buvo maža tokių, kurių vakar vakarą nepasiekė „Tautiškos giesmės“ garsas. Himną 21 val. tiesiogiai transliavo absoliuti dauguma Lietuvos televizijų, radijo stočių ir interneto portalų. Prieš iniciatyvos šiemet kaip niekad gausiai prisijungė privatus verslas – himnas buvo giedamas kavinėse, picerijose, baruose ir netgi parduotuvėse. „Tautišką giesmę“ žmonės rinkosi giedoti absoliučiai visų Lietuvos savivaldybių centrinėse aikštėse.

Pirmą kartą Lietuvos himnas visame pasaulyje vienu metu nuskambėjo prieš penkerius metus, švenčiant Lietuvos tūkstantmetį. Devynis mėnesius plaukę aplink pasaulį, legendinės “Tūkstantmečio odisėjos” dalyviai pakvietė lietuvių bendruomenes visoje planetoje susijungti į gyvą balsų grandinę ir kartu giedoti “Tautišką giesmę”. Per penkerius metus “Tautiška giesmė aplink pasaulį” išaugo į stiprią ir unikalią mūsų tautos tradiciją ir tapo šalies identiteto pasaulyje dalimi.