Tyrimas atskleidė liūdną tiesą: tik 16 procentų jaunų lietuvių jaučiasi laimingi ir sotūs (0)

458
2017 m. balandžio 19 d. 17:25
Pastaruoju metu netyla kalbos apie įvairias švietimo reformas, pradedant mokslo metų ilginimu ir baigiant universitetų jungimu, tačiau mažiau dėmesio skiriama neformaliojo švietimo klausimams. Tiesioginėje DELFI konferencijoje - pokalbis apie tai, kas yra kokybiškas neformalus vaikų švietimas ir kokios problemos dėl to kyla Lietuvoje.

Diskusijoje dalyvauja Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas.

2015 metais daugiau susirūpinta neformaliuoju vaikų švietimu, valstybė skyrė krepšelius. Kol kas per metus šiuo finansavimu pasinaudojo 24 proc. Lietuvos mokinių. Vienam mokiniui vidutiniškai priklauso 15 eurų per mėnesį. Šias lėšas gali gauti vaikai, lankantys savivaldybių akredituotas neformaliojo vaikų švietimo programas.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su Mykolo Romerio universitetu atliko tyrimą, kuriuo norėta išsiaiškinti neformaliojo vaikų švietimo įtaką žmogui. Pagal tyrimo rezultatus, didžioji dalis tyrime dalyvavusių jaunų žmonių sako, kad neformalusis vaikų švietimas nėra orientuotas į kompetencijų, reikalingų vėlesniam gyvenimui, ugdymą. Taip pat tyrimas parodė, kad tik 16 proc. jaunų 18-35 metų amžiaus žmonių jaučiasi patenkinti savo gyvenimo kokybe – tiek finansine gerove, tiek laime.

Kaip savivaldybės tvarkosi su skiriamu finansavimu, ar neformaliojo ugdymo paslaugų teikėjai atitinka kokybės reikalavimus ir ar jie apskritai yra keliami – žiūrėkite diskusijoje.

Pašnekovai kalbėjo apie neformaliojo ugdymo naudą ir rezultatus, problemas, su kuriomis susiduria tėvai ir vaikai, ir neformaliojo ugdymo vietą bendroje švietimo sistemoje.

Daugiau

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai