„Tai - klasikinė propaganda, kai yra pinami faktai su išsigalvojimais, - mano apžvalgininkas Vaidas Saldžiūnas. – Be to, tai labai kokybiška propaganda, į tas laidas metami dideli pinigai. Ir kai visa tai populiariai, gražiai, patraukliai pateikiama, tai atrodo įtikinama. Iš kitos pusės – nėra alternatyvų tokio paties dydžio, tokios pačios kokybės. Tai yra dešimtmečius formuojami naratyvai, kurie įvelkami į skirtingus rūbus, ir prie to priprantama. Žinoma, Rusija tuos naratyvus formuoja kryptingai, tik viešai to niekas niekada nepripažins. Ir apklausos rodo, kad žmonės patys netiki, jog jiems yra brukama propaganda“.
Informaciniame kare galioja ta pati taisyklė kaip ir tikrame ginkluotame konflikte – įspėtas, vadinasi, ginkluotas. Išradinėti dviračio čia nereikia – visi propagandiniai triukai išnagrinėti jau seniai.
„Antro pasaulinio karo metu Amerikos propagandos analizės instituto ekspertai lygiai taip pat vertino propagandos grėsmes, - pasakojo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius. - Jie pasiūlė vertinti tas rizikas pagal manipuliacijų tipus, būdus, jie įvardino tai kaip propagandos technikas. Jie pasiūlė tokius apibūdinimus. Pirma technologija, kuri mums padėtų suprasti, kad yra taikoma propagandinė manipuliacija, tai yra vadinamas etikečių klijavimas“.
Taigi, kokias etiketes Rusija klijuoja Lietuvai? Kadangi beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad Rusijos politika kelia mums tiesioginę grėsmę, pagrindinis Kremliaus ideologų tikslas – įtikinti, kad taip nėra. Mums klijuojamos etiketės turinys – mes Rusijos meškai esam tiesiog per maži ir todėl nereikšmingi.
Etiketės klijuojamos ne tik ideologiniam priešininkui. Save irgi reikia pristatyti kiek įmanoma palankesnėje šviesoje. Tai vadinamoji pozityvioji konotacija. Todėl jeigu mes – maži ir nereikšmingi, tai Rusija – didelė, galinga ir stipri. Tiesa, iškyla klausimas - jeigu jau mes tokie niekingai maži, tai kam mūsų kaimynei reikalingi kiekviena pasitaikiusia proga ar net ir visai be progos mielai demonstruojami įspūdingo dydžio kariniai raumenys?
„Bendrai apibūdinti galima kaip šizofreniją, nes iš vienos pusės sakoma, kad Baltijos šalys yra niekingos, mažos, jų niekam nereikia, jos niekam neįdomios, niekas čia jūsų nepuls, niekas jūsų apskritai nežino. Iš kitos pusės eina žinutės - kokia čia yra didžiulė NATO grėsmė, karinis amerikiečių forpostas, kad čia visi yra kontroliuojami iš Briuselio ar iš Vašingtono, tokios sąmokslo teorijos kuriamos, ir galiausiai ta tokia šizofreninė situacija susidaro, sudaro tokį jausmą, kad žmonės kiek yra pasimetę, - pasakojo V. Saldžiūnas. - Ir skurdas, neturtinga Europos Sąjunga, valdoma įvairiausių pedofilų, čia siautėja žmogaus teisių pažeidimai prieš etnines mažumas - tokios žinutės yra nuolat kurstomos. Arba klasika, kaip ir Ukrainoje - siautėja fašistai“.
Ukrainos pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip pralaimėtas informacinis karas gali virsti užšaldytų konfliktų zonomis ar atplėštais šalies teritorijos gabalais. Kokiomis priemonėmis Kremliaus ideologai sugebėjo sukurstyti masinę isteriją Ukrainos atžvilgiu – kitoje šio ciklo laidoje.