Keičiant savo aprangos stilių, pirkimo įpročius bei išvaizdą, mes tikimės, kad tuo pačiu pasikeis ir mūsų gyvenimas, požiūris į save ar netgi asmeninės savybės. Kodėl iš išvaizdos tikimės tiek daug ir ką ji pasako apie mus pačius?
Skaitytoja klausia, kodėl yra sunku apsispręsti, kuo nori būti: ar seksualia, ar kuklia moterimi ar rengtis juodai, o gal - gėlėtai?
Pasak „Žmogaus Studijų centro“ partnerio, psichologo ir psichoterpeuto J. Buroko, ateina tam tikras amžius, kai turime nuspręsti dėl savo vertybių, požiūrio, o drabužiai yra vienas iš jūsų gyvenimo pokyčių atspindžių.
„Žmogaus psichologija yra taip sukurta, kad mums visada yra lengviau kontroliuoti tai, kas yra išorėje. Kai norime susikurti tvarką galvoje, pirmiausiai mes puolame tai daryti būtent joje. Jeigu žmogus nori pasikeisti, nieko blogo, kad jis pradės ir nuo spintos turinio“, - teigia pašnekovas.
Kodėl vienos moterys savęs tarsi neprižiūri, bet trykšta pasitikėjimu savimi, o kitos kaip tik stengiasi atrodyti nepriekaištingai?
J. Burokas atsako, kad kai kurie žmonės savo vertę matuoja pagal išvaizdą. Savivertė turėtų būti nekintama, tačiau svarbiausios išlieka vertybės, o jeigu jos yra susijusios su tuo, kaip mes atrodome, tokiu atveju nereikia ieškoti psichologinio konflikto.
Drabužių spalvos taipogi lemia mūsų savijautą. Kodėl mes taip mėgstame juodą spalvą?A. Gilytė teigia, kad nuolatos juodus drabužius vilkinti moteris šiuo atveju yra pasirinkusi tokį stilių, tačiau ta, kuri kartais tarytum pasislėpia po šios spalvos rūbais, tą dieną jaučiasi mažiau savimi pasitikinti.
Tuo tarpu psichoterapeutas stilistės komentarą papildo mintimi, jog juodai dėvime kai mums yra liūdesys, gedulas arba praradimas (žmonių, santykių, darbo, pasitikėjimo savimi ir pan.). Taip pat juoda yra nepastebima. Toks žmogus nenori išsiskirti iš minios, būti pastebėtu. Tai sielos atspindys, parodantis, kad ir savyje išgyvename negatyvius jausmus.