Prieš 5 metus, tuometiniam Kupiškio rajono savivaldybės merui sukvietus visuomenę ir institucijų vadovus į diskusiją „Savižudybės Kupiškio rajone: ką turime ir galime padaryti“, Valija sutiko priimti tikrą iššūkį ir padėti savo gimtąjam miestu sumažinti savižudybių skaičių.
„2012 metais Lietuvos psichologų kongrese aš išgirdau kaip psichologai, psichiatrai kalbėjo apie tai, kokia aktuali yra savižudybių problema mūsų šalyje – mes neturime nacionalinės strategijos ir labai liūdna, kad tokie rajonai kaip Kupiškis, kurie eilę metų turi didžiausius savižudybių rodiklius, nesiima to spręsti savivaldybės lygmeniu. Taigi, aš jau žinojau apie mūsų rajono problemą, todėl 2014 m. merui paprašius, sutikau suburti darbo grupę“, – apie darbo pradžią su palūžusiais žmonėmis prisimena Valija.
Moteris pasakoja, kad savižudybių problema Lietuvoje buvo visada, tačiau dėl padidėjusios rizikos apie tai iki šiol labai kalbama labai mažai, o nuo to kenčiantiems žmonėms tikrai nėra lengviau.
„Savižudybių problema buvo ir tikrai yra. Viena vertus – tikrai reikėjo aiškiai apibrėžti, kaip galime informuoti visuomenę apie savižudybių problemą, kad netinkamas informavimas neskatintų savižudybei tų, kurie yra aukštoje rizikoje, kurie yra kenčiantys. Tačiau, kad mes kalbame apie problemą per mažai – faktas. Turėtume kalbėti daugiau, drąsiau. Vis dar pasigirsta nuomonių, kad nekalbėkite, nes nuo to tik dar labiau padidės savižudybių. Mes daug metų tylėjome ir matome, kad problema nuo to neišsisprendė. Neįmanoma spręsti problemos apie tai nekalbant ir kalbėjimas yra pirmas žingsnis. Mes turime kalbėti vis daugiau ir vis atviriau”, – įsitikinusi Valija.
Specialistė žino – atpažinti žmogų, kuris galvoja apie savižudybę, galima tiek iš tiesioginių jo kalbų, tiek iš netiesioginių ženklų. Todėl, anot jos, jei kiekvienas iš mūsų išmoktų atpažinti šiuos ženklus – nebijotų pasikalbėti su kenčiančiu žmogumi, savižudybių skaičius tikrai sumažėtų.
„Ženklai gali būti labai įvairūs, pavyzdžiui, žmogus tiesiogiai kalba apie tai, kad jam sunku, kad jis pavargo, kad nebemato prasmės gyventi, jis pradeda kalbėti, filosofuoti apie mirtį, apie gyvenimo prasmę. Gali būti, kad jis pradeda vartoti daugiau alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų, kas rodo, kad jis išgyvena sunkumus.
Žmogus pradeda rizikingai vairuoti, gali kitaip save žaloti. Tai ypatingai pastebima jaunų žmonių, paauglių tarpe. Savęs žalojimas – tai nėra dėmesio siekimas, tai nėra manipuliavimas, o tai signalas, kad paauglys kenčia – krenta jo mokymosi rezultatai, pasikeičia išvaizda, visą tai yra ženklai. Ir tai pamatę ar išgirdę mes turime labai aiškiai daryti žingsnius – matyti, girdėti ir kalbėtis“, – aiškina psichologė.
Valija sako, kad statistiniai savižudybių skaičiaus rodikliai atrodo viltingai – savižudybių mažėja, tačiau, pasak jos, daugelio socialinių problemų vien tik skaičiai neatspindi.
Viena vertus, mus džiugina tai, kad dedant labai daug pastangų mūsų šalies lygmeniu, atsiranda vis daugiau įvairių iniciatyvų, vis daugiau pagalbos. Tačiau tik pradėjus viešai apie tai kalbėti – galime pamatyti tikrąjį problemos mastą. Taip nutiko su smurtu artimoje aplinkoje. Situaciją pamatėme tik tada, kai buvo išleisti aiškūs dokumentai, apibrėžiantys, kas yra smurtas artimoje aplinkoje ir kaip yra reaguojama, tas atsitiko ir su smurtu prieš vaikus“, – sako psichologė.
Jos teigimu, analogiška situacija kaip ir su vaikų teisių įstatymais yra ir su savižudybėmis, todėl Valija drąsiai sako, kad šiandienai mes nežinome tikrojo savižudybių masto.
„Tie skaičiai, kuriuos turime yra ledkalnio viršūnė. Taip, mes matome mažėjimą, bet mes vis dar turime daug ir per daug nepatikslintų mirties priežasčių. Mes aiškiai matome, kad tose savivaldybėse, kuriuose buvo pradėta Savižudybių prevencijos iniciatyva, kitais metais padidėjo savižudybių skaičius. Tačiau ne savižudybių padaugėjo, o skaičius padidėjo. Kai visi savivaldybėje pradeda kalbėti apie problemą vis sunkiau yra nuslėpti jos mastą. Tas nutiko Kupiškyje iniciatyvos pradžioje, tas nutiko Kauno mieste, Kelmėje.
Supratimas, koks yra tikrasis savižudybių skaičius ateina tik dirbant. Kartu su kolegomis Sveikatos mokslų universitete atlikome mokslinį tyrimą, kuriame norėję dalyvauti žmonėms mums sakė: Aš norėčiau papasakoti apie savo artimojo savižudybę, apie tai, kaip jis gyveno paskutinius mėnesius, bet aš nežinau, ar galiu būti jūsų tyrimo dalyvis. Mes klausėme kodėl? – Todėl, kad aš tikrai žinau, kad jis nusižudė, tačiau jo mirties priežastis mirties liudijime yra kita“, – spragas išryškina moteris.
Psichologė pasakoja, kad ne tik jauni ar vidutinio amžiaus gyvenimu nusivylę žmonės yra linkę pakelti ranką prieš save. Štai vyresni, virš 65-erių metų žmonės, kurie vartoja daug medikamentų, pasak jos, taip pat labai dažnai patenka į rizikos zoną.
„Lietuvoje dažniausiai žudosi 40 – 45 metų amžiaus vyrai, moterų, lyginant su vyrais, yra gerokai mažiau. Europoje daugiau žudosi senyvo amžiaus žmonės. Ir man asmeniškai, pradėjus dirbti savižudybių prevencijos srityje, kilo klausimas, kodėl taip yra? Kupiškio iniciatyva parodė, kad pirmaisiais metais, kai labai tiksliai buvo renkama statistika, kai buvo labai daug ir plačiai apie tai kalbama, Kupiškio rajono savivaldybė buvo pirmoje vietoje Lietuvoje pagal nusižudžiusių amžių – 64 metai“, – konstatuoja Valija.
Jos teigimu, senų žmonių tarpe yra daug skausmo, vienišumo, baimės, kad dėl sveikatos būklės jie bus priklausomas nuo kitų, todėl būtent dėl šių fizinių ir psichologinių skaudulių vyresni žmonės yra linkę į savižudybę.
„Ilgą laiką kalbėjome apie emigrantų paliktus vaikus, šiandien turime kalbėti apie emigrantų tėvus, kurie, iš vienos pusės žiūrint, yra materialiai aprūpinti, nepatiria nepritekliaus, tačiau yra vieniši, jaučiasi palikti. Jeigu mūsų šalyje šiandien yra aišku, kas rūpinasi šeimomis, kas rūpinasi vaikais, paaugliais ar neįgaliaisiais, tai man iki šiol man nėra aišku, kas mūsų šalyje rūpinasi senais, sergančiais ir fizinius skausmus patiriančiais žmonėmis“, – nuogąstauja Valija.
Nuo 2015 iki 2017 metų savižudybių skaičius Kupiškyje sumažėjo 67 proc. Valija padėjo pakeisti miesto gyventojų mąstyseną ir dabar kalbėti apie psichologines problemas čia nebėra tabu.
„Labai džiaugėmės, kad mumis patikėjo vietoje dirbantys specialistai, policija ir suprato, kad mes susitelkę tikrai galime pakeisti situaciją. Drąsiai sakau, kad Kupiškyje dirba vieni stipriausių Lietuvoje specialistų, kurie teikia pagalbą žmonėms. Jie turėjo galimybę įgyti žinių, kaip atpažinti rizikoje esantį žmogų, kaip su juo pasikalbėti, kur nukreipt. Čia mums padėjo ir geriausi mūsų šalyje ekspertai, suicidologai, kurie atvažiavo pasidalinti savo žiniomis be jokio užmokesčio, visiškai savanoriškai. Tai buvo pirmas žingsnis“, – pasakoja psichologė.
Antrasis žingsnis, pasak Valijos, buvo parengti sistemą, kuri reaguotų į savižudybių riziką algoritmus. „Tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvoje. Patį skausmo mastą mes pamatėme 2015–2016 metais, sistema nedelsiant užsikišo, mes važinėjome į bendruomenes, į kaimų bendruomenes, į nuošalias vietas kalbėtis su žmonėmis. Po kiekvieno susitikimo pačioje mažiausioje bendruomenėje per artimiausią savaitę 3–4 žmonės kreipdavosi pagalbos dėl savęs ar dėl savo artimųjų“, – prisimena moteris.
Tačiau sistema užsikišus, niekas negalėjo padėti rasti sprendimo, ką daryti, kad psichologų prieinamumas būtų pakankamas: nei savivaldybės, nei valstybė.
„Čia mums padėjo vienas Kauno miesto verslininkas, kuris visiškai niekaip nesusijęs su Kupiškiu, tačiau jis pasakė, kad gali finansiškai prisidėti, jūs tik dirbkite, jūs teikite pagalbą, kad žmonės galėtų nemokamai tą pagalbą gauti ir taip ta sistema galėjo funkcionuoti. Iki šios dienos besikreipiančių srautai į mus, į psichologus nemažėja, nors jau praėjo 5 metai ir tai mus labai džiugina. Nebėra tiek daug sunkios kančios, žmonės vis drąsiau kreipiasi susidūrę su pirmaisiais sunkumais. Sistema užsivedė ir šiandien aš tikrai sakau, kad mes einame teisingu keliu, bet negaliu sakyti, kad rezultatas yra pakankamas. Pakankamas bus, kai bus 0“, – optimizmo nestokoja moteris.
Valija sako, kad Lietuvoje per pastaruosius metus yra įvykę labai daug teigiamų pokyčių kalbant apie savižudybių prevencija, todėl tie, kurie sako, kad niekas, labai klysta.
„Žinote, jeigu lyginti Lietuvą 2014–2015 metais (aš anksčiau taip aktyviai nedirbau savižudybių prevencijos srityje ir negalėčiau lyginti, bet kalbu nuo to laiko, kai pati aktyviai įsitraukiau) ir dabar, tai yra visiškas prašvitimas. Ir džiaugiamės ne tik tuo, ką yra sukūrę mūsų šalies mokslininkai, mūsų šalies akademinė bendruomenė, bet ir dėl to, kad turime galimybę dalintis savo patirtimi ir su kolegomis iš kitų ES šalių.
Taip į mūsų šalį atkeliauja metodikos, kurios padeda psichologams teikti pagalbą žmonėms, kurie galvoja apie savižudybę. Labai smagu, kad mes galėjome mokytis iš kolegų ir tas žinias naudoti savo darbe. Tai yra didelė pagalba mums. Smagu, kad visoje šalyje žmonės žino, kas yra mokymai „Safe talk“, „Assist“, – sako psichologė.
Nepaisant to, kad situacija Lietuvoje gerėja, Valijos nuomone, vien tik psichologai, psichiatrai ar medikai negali visiškai užtikrint savižudybių skaičius mažėjimo. Anot jos, tai kiekvieno iš mūsų valios ir supratingumo reikalas.
„Tą gali padaryti kiekvienas. Labai svarbu, kad žinoti, kad jei šalia turime žmogų, kuris kalba apie tai, kad jam sunku, kad jis pavargo ir turi minčių apie savižudybę, pasakymas, kad esi čia, supratimas, išklausymas yra ta pagalba, kurią gali suteikti kiekvienas. Jeigu jūs pats kenčiate ir nepasitikite vienu ar kitu specialistu, eikite, ieškokite, suraskite tą, kuris manote, kad tikrai gali jums padėti. Paskambinkite į pagalbos liniją, pasitarkite su tais, kurie yra šalia jūsų. Nekentėkite, ieškokite pagalbos. Nepraekite pro tą, kuriam jūsų reikia“, – padėti ir niekada nepasiduoti ragina psichologė.
| Pagalbos telefonai: | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64. |
Valija – viena iš tūkstančių žmonių visoje Europos Sąjungoje, kurie kasdien dirba tam, kad mums visiems būtų daug saugiau čia, Lietuvoje, ir visoje Europoje. Daugiau ES saugančių žmonių istorijų – ES drauge saugiau.