Prieš tampant vienuoliu sunkiausia buvo tik viena – neturėti šeimos: nesame robotai

„Ką, aš durnas ar ką?“ – taip į draugų klausimą ar netaps kunigu prieš daugelį metų atsakė bene garsiausias Lietuvos brolis pranciškonas Evaldas Darulis. Šiandien jis tokius pokalbius prisimena su juoku – juk savęs tikrai neįsivaizdavo dėvintį abitą.

Jau kunigu tai tikrai nebus

Nors lauke spaudžia šaltukas, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio, dar geriau žinoma kaip bernardinų bažnyčia nustebina tokiam pastatui nebūdinga šiluma. 47-erių parapijos klebonas sako, kad bažnyčia negali būti priminti šaldytuvo – čia lankosi šeimos su mažais vaikais, kuriems šaltis nėra į naudą.

Vingiuotas koridoriais brolis Evaldas mus nuveda į savo kabinetą. Čia iškart į akis krenta didesnę mažo kabineto dalį užimanti akustinė bosinė gitara. Pokalbio metu paaiškėja, kad tai nėra tik dekoracija – Evaldo gyvenime muzika užima didelę dalį.

„Kai man buvo apie 16 metų prisijungiau prie punkrock'o grupės pavadinimu VBPK – Vilkmergė bepročiai purviname kvartale“, – juokiasi iš Ukmergės kilęs vienuolis.