„Pravieniškių mafijos“ byloje – išskirtiniai vaizdai (18)

30769
Dainius Sinkevičius, Rinatas Chairulinas DELFI TV | www.DELFI.lt
2018 m. spalio 5 d. 12:17
Pravieniškių pataisos namuose siautėję nuteistieji, priklausę „Pravieniškių mafijos“ nusikalstamam susivienijimui, stojo į akistatą su teisingumu – Vilniaus apygardos teismas penktadienį atvertė didelio visuomenės dėmesio sulaukusią baudžiamąją bylą, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patraukta penkiolika buvusių ir esamų kalinių ir vienas pareigūnas.

2011-2017 m. Pravieniškėse veikusio nusikalstamo susivienijimo baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija – teisėjai Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas ir Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko ikiteisminį tyrimą atlikę Generalinės prokuratūros prokurorai Zdislavas Tuliševskis ir Redas Savickas.

Į Vilniaus apygardos teismo pagrindinę didžiąją salę trylika suimtų kaltinamųjų atlydėjo ir viso proceso metu saugo net apie 50 ginkluotų konvojaus pareigūnų. Du kaltinamieji – buvęs kalinys Tomas Mimonskas ir laikinai nuo pareigų nušalintas Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas Evaldas Baronėnas teismo proceso laukė laisvėje, tuo metu vienas kaltinamųjų Gintaras Žagarnauskas teismo procesą stebėjo nuotoliniu būdu iš Pravieniškių pataisos namų, kur antrajame lokaliniame sektoriuje jis ir toliau atlieka bausmę. Jis nebuvo atvežtas į teismą, nes prieš dvi dienas zonoje buvo rastas apsvaigęs, įtariama, nuo narkotinių medžiagų, tačiau atsisakė tikrintis.

„Toks ir apsvaigimas buvo – tai daktaro buvo išrašyti vaistai“, – neigė, kad vartojo psichotropines medžiagas kalinys. Tačiau jo elgesys sukėlė abejonių ir teismo posėdžio metu: iš pradžių ėmė keiktis, o vėliau sėdėdamas prieš vaizdo kamerą užmigo. Kai teisėjai jį liepė pažadinti, nuteistasis sunkiai rinko žodžius.

Vieną pagrindinių kaltinamųjų Aidą Kupčiūną ginantis advokatas Simonas Slapšinskas pareiškė, kad faktas, jog Pravieniškėse veikė subkultūra, žinojo ne tik Kalėjimų departamento vadovybė, bet ir akademinė visuomenė bei politikai.

„Visiems tai buvo žinoma, o nuteistieji buvo siunčiami į įstaigą, kuriame veikė nusikalstamas susivienijimas“, – pabrėžė advokatas, pažymėjęs, jog planuoja teismo prašyti kviesti liudyti Kalėjimų departamento, Teisingumo ministerijos, Vyriausybės atstovus ir politikus, kurie yra pasisakę, jog Pravieniškėse veikia kalinių subkultūra.

„Visą šį procesą galima pavadinti prokuratūros eksperimentu, kuris valstybę įstums į didelius finansinius sunkumus, – sakė S. Slapšinskas. – Kodėl aš darau tokią išvadą – kadangi iš viešų pasisakymų tiek politikų, tiek Vyriausybės atstovų, tiek Kalėjimų departamento, tiek akademinės visuomenės, akivaizdu, kad visiems buvo žinoma, kad visose Lietuvos pataisos įstaigose egzistuoja subkultūra. Ir vertinant prokuratūros pasiūlytą poziciją, galima daryti išvadą, kad asmenys buvo siunčiami atlikti bausmės į pataisos įstaigą žinant, kad ten veikia nusikalstamas susivienijimas. Manau, vien ši aplinkybė paskatins ieškinių prieš valstybę srautą tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teismuose.“

Anot jo, jeigu kaltinamieji veikė kaip nusikalstamas susivienijimas, tuomet turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl valdžios atstovų patraukimo atsakomybėn.

„Jeigu pataisos namuose egzistavo nusikalstamas susivienijimas ir tai buvo žinoma visų lygių valdžių atstovams, natūralu, kodėl tarp kaltinamųjų nėra nei Kalėjimų departamento, nei Teisingumo ministerijos, nei Vyriausybės atstovų“, – pažymėjo advokatas.

Daugiau apie tai skaitykite DELFI.

Daugiau

Naujausi