Popiežius kreipėsi į Lietuvos gyventojus: ši tauta turi tvirtą sielą (7)

14510
Robertas Narmontas
2018 m. rugsėjo 22 d. 14:41
Popiežius Pranciškus savo pagrindinėje kalboje Lietuvai, kuri buvo išsakyta po pontifiko susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite, į susirinkusiuosius aikštėje kreipėsi ir Lietuvos himno žodžiais: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybe semia“ ir kalbėjo apie šimtmečio sukaktį.

„Šis šimtmetis Jums buvo paženklintas daugybe išbandymų ir kančių: kalinimų, trėmimų, net kankinystės. Nepriklausomybės šimtmečio minėjimas – tai proga stabtelti ir prisiminti visas šias patirtis, atgaivinti ryšį su tu, kas ugdė Jūsų valstybę, rasti sprendimų šiandienos iššūkiams ir žvelgti į ateitį dialogo ir vienybės su visais čia gyvenančiais dvasioje, stengiantis, kad nė vienas jų nesijaustų atstumtas“, – sakė popiežius Pranciškus.

Pasak Šventojo Tėvo, kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą.

„Nežinau, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią „sielą“, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ar neteisybe paversti galimybe. Tik taip šaknys, padėjusios subrandinti vaisius, kuriais mėgaujamės šiandien, išliks gyvybingos ir sveikos. O ši tauta iš tiesų turi tvirtą „sielą“, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti! Štai Jūsų himno eilutė: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, kad drąsiai žvelgtų į akis dabarčiai“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Popiežius pažymėjo, kad per visą savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones.

„Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: lietuviai, totoriai, lenkai, rusai, batarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, katalikai, stačiatikiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų“, – kalbėjo popiežius Pranciškus. Pontifikas savo kalboje pažymėjo, kad semiantis stiprybės iš praeities, iš naujo atrandame tas šaknis ir atgaiviname tai, kuo esame išskirtiniai ir saviti (…): toleranciją, svetingumą, pagarbą ir solidarumą.

„Žvelgdami į šių dienų pasaulį, kai girdėti vis daugiau balsų, kurie, pasinaudodami nesaugumu ar kylančiais konfliktais, sėja susiskaldymą ir susipriešinimą ar tvirtina, kad saugumą užtikrinsime ir savo kultūrą išsaugosime tik bandydami atsikratyti kitais, juos sutrypti ar išguiti, Jūs, lietuviai, turite tarti savo žodį: „Priimti skirtumus“, – kalbėjo popiežius Praciškus.

Pasak katalikų Bažnyčios vadovo, mezgant dialogą, būnant atvirais ir supratingais, galime tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. „Tai brandžios istorijos vaisius, kurį Jūsų tauta gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei, o ypač Europos Sąjungai“, – teigė popiežius Pranciškus.

Pontifikas pažymėjo, kad lietuviai savo kailiu patyrė „bandymus primesti vieną modelį visiems, pagal kurį visi buvo sulyginti siekiant įteigti, kad mažumos privilegijos yra svarbesnės nei kitų orumas ir bendras gėris“.

„Kaip teisingai rašė Benediktas XVI: „Trokšti visuotinės gerovės ir dėl jos stengtis yra teisingumo ir meilės reikalavimas. (…) Artimas mylimas juo veiksmingiau, juo labiau rūpinamasi bendrąja gerove, atitinkančia ir jo realius poreikius. Visiems šiandienos konfliktams bus rasti ilgalaikiai sprendimai, jei jie bus grindžiami konkrečiu dėmesiu asmeniu, ypač patiems pažeidžiamiausiems, ir suvokimu, kad esame kviečiami „praplėsti žvilgsnį, kad pažintume didesnį gėrį, atnešantį naudos visiems“ (cituojamas Apalištališkasis paraginimas)“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Pasak Šventojo Tėvo, semtis jėgų iš praeities reiškia skirti ypatingą dėmesį jaunimui. Popiežiaus Pranciškaus teigimu, jis „yra ne tik Valstybės ateitis, bet ir dabartis, jei tik sugebės neprarasti ryšio su tautos šaknimis“.

„Tauta, kurioje jaunimui pakanka vietos augti ir dirbti, padės jauniems žmonėms jaustis svarbiems audžiant socialinį ir bendruomeninį audinį. Taip visi galės su viltimi žvelgti į ateitį“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Pasak jo, Lietuva, apie kurią jauni žmonės svajoja, priklausys nuo nenuilstančių pastangų skatinti tokią politiką, kuri jaunus žmones ragintų aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

„Be jokios abejonės, tai taps vilties sėkla, nes suteiks pagreitį dinamiškam procesui, kuriame šios tautos „siela“ ir toliau spinduliuos svetingumu: svetingumu svetimšaliui, svetingumu jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir neturtingiesiems, galiausiai – svetingumu ateičiai“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Pontifikas patikino prezidentę, kad katalikų Bažnyčia, kaip iki šiol, negailės pastangų ir visokeriopai prisidės, „kad ši šalis galėtų išpildyti savo pašaukimą – tapti bendrystės ir vilties tiltu“.

Daugiau

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai