Kreipdamasis į valdžios ir visuomenės atstovus pontifikas sakė, kad dėl žmonių individualizmo tampa sunku kurti jos ateitį.
„Vienas iš akivaizdžių technokratinių visuomenių padarinių yra gyvenimo prasmės ir gyvenimo džiaugsmo praradimas“, – kalbėjo Katalikų bažnyčios vadovas.
„Galų gale, lėtai ir tyliai gebėjimas patirti stebuklus mažėja, dažnai palikdamas žmones egzistencinėje vergijoje“, – pridūrė jis.
„Priklausomybės ir atsidavimo kitiems, įsišaknijimo į žmones, kultūrą ir šeimą jausmas gali būti prarastas, taip iš jaunimo atimant šaknis ir pagrindus, reikalingus kurti savo būtį ir ateitį. Atimant iš jų galimybes svajoti, rizikuoti ir kurti“, – tvirtino Šventasis Tėvas.
Popiežius teigė, kad pasitikėjimas vien tik technologine pažanga „gali atimti gebėjimą kurti tarpasmeninius, skirtingų kartų ir tarpkultūrinius ryšius“.
Pasak jo, šalis gali būti vaisinga tik tada, jeigu joje žmonės jaučiasi priklausantys visuomenei, kuria ryšius.
„Mieli draugai, aš noriu patikinti, kad siekiant šio tikslo jūs visada galite tikėtis Katalikų bažnyčios (...) palaikymo ir pagalbos“, – sakė Pranciškus.
Popiežius taip pat pabrėžė estų „kančias ir vargus“ kovojant už laisvę, ir tvirtino, kad per nepriklausomybės laikotarpį šalie žengė „didžiulius žingsnius į priekį“.
Pontifikas paragino Estiją kuriant valstybę prisiminti ir praeitį.
„Atminties kultivavimas leidžia jums identifikuoti šiandienos pasiekimus kaip istorijos vaisių, subrandintą visų šių vyrų ir moterų, kurie siekė, kad laisvė taptų įmanoma. Savo ruožtu tai įpareigoja jus pagerbti juos tiesiant naujus takus ateities kartoms“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Tuo metu Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid dėkojo Vatikanui už sovietų okupacijos nepripažinimą ir teigė, kad 1991 metais nepriklausomybę atkūrusi šalis „liko ištikima laisvei, atvirumui ir demokratijai“, o tai padėjo pamatus sparčiam visuomenės vystymuisi.
Visgi ji teigė, kad greitų pokyčių ir ekonomikos vystymosi amžiuje labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai – skurdžiausieji, neįgalieji, vaikai ir pensininkai – neturi būti pamiršti.
„Turime prisiminti, kad ekonominė sėkmė įpareigoja mus atkreipti dėmesį į kitus ir ištiesti jiems pagalbos ranką“, – kalbėjo K. Kaljulaid.
Talinas – paskutinė pontifiko kelionės po Baltijos šalis stotelė. Antradienį Pranciškus dar laikys šventąsias Mišias Talino Laisvės aikštėje, o tada grįš į Romą.
Estija – viena iš pasaulietiškiausių pasaulio valstybių, kur gyvena vos 4500 katalikų arba 0,4 proc. visų 1,3 mln. gyventojų. Remiantis 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, dauguma Estijos gyventojų teigia neturį jokios religinės tapatybės.
Pranciškus į Romą sugrįš antradienio vakarą.