Rusija kaltina Ukrainą, esą jos laivai pažeidė šalies teritorinius vandenis. Tuo tarpu Kijevas tvirtina, jog Azovo jūra, į kurią plaukė laivai, pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą yra laikoma bendro naudojimo vandenimis, o rusai dėl laivų maršruto buvo įspėti.

Vakarų lyderiai ir diplomatai ragino abi šalis deeskaluoti konfliktą, o JAV kaltino Rusiją dėl „draudžiamų veiksmų“ per minimą incidentą, kuris smarkiai padidino įtampą tarp abiejų kaimynių. Įtampa tvyro nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, ir ėmė remti separatistus Rytų Ukrainoje.

P. Porošenka paprašė parlamento paskelbti karo padėtį, kurios šalis nebuvo įvedusi net per intensyviausias kovas Rytų Ukrainoje, kur jau žuvo maždaug 10 tūkst. žmonių.

Po penkias valandas trukusių debatų parlamentas didele persvara pritarė prezidento siūlymui ir nubalsavo už karo padėties įvedimą 30-čiai dienų nuo lapkričio 28-osios.

Ši padėtis galios Vinycios, Luhansko, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Charkovo, Černigovo, Chersono srityse ir Azovo-Kerčės akvatorijoje.

P. Porošenka nurodė, jog tai yra būtina dėl žvalgybinės informacijos apie „itin rimtą sausumos operacijos prieš Ukrainą grėsmę“.

„Karo padėtis nereiškia karo paskelbimo, – sakė jis. – Ji įvedama turint vienintelį tikslą – sustiprinti Ukrainos gynybą atsižvelgiant į augančią Rusijos agresiją.“

Ukrainos gynybos ministerija anksčiau pirmadienį pranešė, kad kariams šalyje jau paskelbta visapusiška kovinė parengtis.

Tarp patvirtintų priemonių yra dalinė mobilizacija ir šalies oro gynybos stiprinimas. Taip pat pritarta tokiems aptakiai suformuluotiems žingsniams, kaip kovos su terorizmu priemonių stiprinimas ir „informacinis saugumas“, kurie galėtų reikšti tam tikrų teisių ir laisvių apribojimą.

P. Porošenkos kritikai į jo raginimą įvesti karo padėtį reagavo įtariai ir stebėjosi, kodėl sekmadienio incidentas nusipelnė tokio atsako. Pritarimo P. Porošenkos darbui reitingai smuko, buvo nerimaujama, kad jis gali atidėti kovo mėnesį numatytus prezidento rinkimus.

Prieš pat parlamento susirinkimą balsuoti P. Porošenka stengėsi išsklaidyti šiuos nuogąstavimus ir paskelbė pareiškimą, kuriuo pakoregavo pradinį pasiūlymą karo padėtį įvesti 60-iai dienų ir nurodė tik 30 dienų laikotarpį, kad „nebūtų pretekstų politiniam spekuliavimui“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, jog P. Porošenka jį patikino, kad karo padėtis nepadarys neigiamo poveikio rinkimams.

P. Porošenkos raginimas taip pat papiktino kraštutinių dešiniųjų sparną Ukrainoje, siekiantį diplomatinių ryšių su Rusija nutraukimo. Pirmadienį šimtai partijos „Nacionalnyj korpus“ („Nacionalinis korpusas“) narių susirinko į protesto akciją prie parlamento, per kurią kaltino prezidentą karo padėtimi naudojantis savo politiniais tikslais.

Tačiau prezidentas tvirtino, kad karo padėtis būtina, nes tai, kas įvyko Kerčės sąsiauryje, „nebuvo atsitiktinumas“.

Karo padėties įvedimas virtinėje Ukrainos regionų yra šios šalies vidaus reikalas, tačiau prieš rinkimus šis žingsnis turi ypatingą atspalvį, antradienį pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kalbėdamas apie ukrainiečių laivų įgulų narius, sulaikytus per šį incidentą, D. Peskovas sakė, kad jų likimą spręs teismas, o Kremlius nuomonės šiuo klausimu neturi.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas tvirtina, kad Kerčės sąsiauryje Rusijos sulaikyti ukrainiečių jūrininkai turi karo belaisvių statusą, todėl jų teisti negalima.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius laidoje „DELFI Dėmesio centre“ paragino Europos Sąjungą (ES) įvesti papildomas sankcijas Rusijai. Pasak jo, ES turėtų įvesti sankcijas Juodosios jūros laivyno vadovybei ir operaciją sąsiauryje vykdžiusiems kariams.

Prie Rusijos ambasados Vilniuje pirmadienio popietę vyko du protestai dėl Rusijos veiksmų prieš Ukrainos karo laivus Kerčės sąsiauryje.
Vieną protestų surengė Jaunųjų konservatorių lyga, maždaug 15-a jaunuolių su Ukrainos ir NATO vėliavomis skandavo šūkį, skirtą ukrainiečių didvyriams. Protestuojantieji taip pat laikė plakatus, tokius kaip „Ne Putinui“ ar „Stop Kremliaus politikai“. Po valandos prie Rusijos atstovybės susirinko keliolika Lietuvoje gyvenančių rusų aktyvistų.

Prieglobstį Lietuvoje šiemet gavęs Rusijos žurnalistas Jevgenijus Titovas BNS teigė, kad kariniai veiksmai Kerčės sąsiauryje skirti tik prezidento Vladimiro Putino reitingams auginti.

Jungtinės Valstijos pirmadienį įspėjo Rusiją, kad „draudžiami veiksmai“, tokie kaip Ukrainos laivų užėmimas Azovo jūroje, užkerta kelia normaliems Vašingtono ir Maskvos santykiams.

JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Nikki Haley skubiai sušauktame Saugumo Tarybos posėdyje sakė, kad „Jungtinės Valstijos džiaugtųsi normaliais santykiais su Rusija“.

N. Haley dėl įvykusios konfrontacijos kaltino Maskvą. Anot jos, laivų užėmimas yra „šiurkštus Ukrainos teritorinio suvereniteto pažeidimas“ ir „dar viena neatsakinga eskalacija“.

Tačiau diplomatė konkrečiai neužsiminė apie galimas naujas sankcijas Maskvai. Ji paragino imtis veiksmų sumažinti įtampą dėl Krymo, kurį Rusija atplėšė nuo Ukrainos 2014 metais. Tarptautinė bendrija šios aneksijos nepripažįsta.

Savo ruožtu JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams Vašingtone sakė, kad jis nepritaria tam, kas vyksta, tačiau mano, kad Europos šalių vyriausybės suvaldys šią krizę.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pasmerkė „agresyvius Rusijos veiksmus“ ir paragino Maskvą grąžinti Ukrainai sulaikytus laivus bei jūreivius.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas pasiūlė, kad Prancūzija ir Vokietija tarpininkautų mėginant išspręsti rimtą Maskvos ir Kijevo santykių krizę, kilusią Rusijos laivams Kerčės sąsiauryje apšaudžius ir perėmus tris ukrainiečių laivus.

Visų keturių valstybių užsienio reikalų ministerijų pareigūnai pirmadienį ruošėsi deryboms, kurias surengti buvo planuota dar prieš kilus sekmadienio krizei.

Anot H. Maaso, tai būtų „pirmoji galimybė surinkti visas konflikto šalis“, o užsitęsęs Kijevo konfliktas su Maskva bei prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje kelia „pavojų Europos saugumui, tad mes abu stengsimės pagaliau rasti politinį sprendinį, kurį jau seniai turėjome surasti“.

Priminsime, kad Rusijos pakrančių apsaugos laivams sekmadienį apšaudžius ukrainiečių karinio laivyno laivus, buvo sužeisti šeši ukrainiečių jūreiviai. Galiausiai Rusija užėmė laivus su jų įgulomis.

Tai buvo pirma atvira karinė konfrontacija tarp Rusijos ir Ukrainos po Krymo aneksijos.

Nors 2003 metų sutartyje Kerčės sąsiauris ir Azovo jūra vadinami bendrais teritoriniais vandenimis, Rusija po Krymo aneksijos siekia didesnės sąsiaurio kontrolės.