Kaip pataisos namuose „bachūrai“ įvedė savo tvarką, kodėl nuteistuosius prižiūrintys pareigūnai toleruoja kastas ir „nepastebi“, kaip kaliniai svaiginasi narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ištisą parą sukčiauja telefonu? Jau devynis kartus teistas (daugiausiai – už įkalinimo įstaigoje padarytus nusikaltimus) Vilandas (gim. 1980 m.) sako, kad prireikė daugybės metų, jog suprastų, kad pasuko ne tuo gyvenimo keliu – vyras tik prieš dvejus metus suprato, jog elgėsi kvailai, kai zonoje bandė demonstruoti savo, kaip „bachūro“ galią ir nuolat svaiginosi narkotikais.

„Man dabar 38 metai, už grotų esu jau pusę savo gyvenimo, o į laisvę išeisiu tik po 10 metų, jau būdamas 48-erių – supratau, kad turiu keistis, nes jeigu išėjęs į laisvvę dar kartą pakliūčiau į pataisos namus, tai prilygtų mano gyvenimo pabaigai, – sako šiuo metu Vilniaus pataisos namuose įkalintas Vilandas. – Esu daug blogo padaręs, daugybę nusikaltimų, daug apgavęs žmonių, net sumušęs – visada buvau visuomenės kenkėjas. Gal todėl, kad nuo pat vaikystės mane supo nusikalstamas pasaulis, iš šio rato nenorėjau trauktis – šiandien suprantu, kad aš net nežinau, kaip gyvena normalūs žmonės.“

Daugiaus apie tai žiūrėkite vaizdo įraše ir skaitykite DELFI.