Iš kaimo į laboratoriją
Visą gyvenimą veterinarijos gydytoja svajojusi tapti, Veterinarijos akademiją baigusi Jūratė Butkuvienė savo svajone džiaugėsi dvejus metus. Susiklosčius aplinkybėms, iš kaimo, kur dirbo veterinare, moteris persikėlė į Vilnių, kuriame gavo darbą tuometinėje Respublikinėje veterinarijos laboratorijoje (dabartinis Nacionalinis maisto ir veterinarijos vertinimo institutas).
„Iškart patekau į Serologinių tyrimų skyrių. Ilgą laiką svarsčiau, ar toks darbas man patinka, nes darbas ūkyje ir darbas laboratorijoje skyrėsi kaip diena ir naktis. Dirbant veterinaru, su gyvūnu susiduri iš arti, gali jį paliesti, suprasti, ką jam skauda, gydyti jį, o laboratorijoje visą savo laiką reikia skirti tyrimams, mėginiams, skaičiavimas ir rezultatams“, – darbo pradžią prisimena moteris.
Visgi, Jolanta nusprendė imtis naujų iššūkių ir – kaip vėliau parodė laikas – jos darbai tapo ypatingai reikšmingi ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos gyventojams.
Bendradarbiauja su ES tyrėjais
Kiekvienas Nacionalinio maisto ir veterinarijos vertinimo instituto skyrius yra labai tampriai susijęs su Europos Sąjunga (toliau ES). Ne išimtis ir Jolantos darbovietė, kurioje kasmet atliekama iki 100 tūkst. įvairiausių tyrimų, leidžiančių užkirsti kelią tokioms epidemijoms kaip paukščių gripas ar kiaulių maras.
„Iš ypatingų ligų tiriame klasikinį ir afrikinį kiaulių marą, galvijų bruceliozę, ku karštligę, mėlynojo liežuvio, snukio ir nagų ligas, paukščių gripą. Tai yra ypatingai pavojingos A klasės ligos. Kai kurios iš jų yra bendros ir žmonėms, ir gyvūnams, kai kurios tik gyvūnams“, – aiškina tyrėja.
Jolanta ir jos kolegos aktyviai bendradarbiauja su kitais Europos tyrėjais iš visos Europos bei dažnai dalyvauja ES tyrėjų mainuose – keliauja ne tik į kitas ES šalis, bet ir į Moldovą ir Albaniją, kuriose veda mokymus vietiniams tyrėjams.
„Esame vienas iš centrų, kuris labai glaudžiai bendradarbiauja su visomis ES laboratorijomis. Jei kyla klausimų dėl įvairių tyrimų medžiagos, visada galime kreiptis į kolegas iš užsienio, bendradarbiaujant su jais gauti paramą bei viską, kas mums yra reikalinga“, – pasakoja pašnekovė.
Jolanta džiaugiasi, kad ES rūpinasi ne tik savo sąjungos šalimis, bet ir kitų šalių mokslininkų švietimu. Pati moteris kiekvienais metais dalyvauja tarptautinėse centrinių referentinių laboratorijų pasitarimuose, kuriose susipažįstama su naujovėmis bei jas pritaiko Lietuvoje.
„Yra skiriami dideli finansai tam, kad būtų mokomi ir kitų šalių tyrėjai. Norima, kad jie gautų reikiamą metodiką bei galėtų koja kojon žengti su ES mokslinių tyrimų laboratorijų darbuotojais.
Grįžus iš projektų džiaugiuosi, kad tai, ką mums duoda ES, nepasiliekame tik sau, bet galime pasidalinti su kitomis šalimis ir jų specialistais, kuriems tų žinių trūksta“, – sako moteris.
Nuopelnai Lietuvai
Jūratės darbai yra itin svarbūs Lietuvos ekonomikai, nes atliktais tyrimais ji ir jos skyrius yra užtikrinę, kad Lietuvoje gyvulių bandos yra sveikos, todėl ūkininkai gali laisvai eksportuoti gyvūninės kilmės produktus. Atlikusi stažuotę pažangiausiose ES tyrėjų institucijose Vokietijoje bei Olandijoje, moteris kartu su kolegomis užtikrino gyvulių ūkio saugumą pelniusį Lietuvai „Laisvą nuo galvijų bruceliozės ir enzootinės galvijų leukozės statusą“.
„Turime labai puikų kolektyvą. Tai žmonės, kurie padėjo Lietuvai gauti laisvą statusą nuo egzotinės galvijų leukozės ir bruceliozės. Iki tol buvo rizikuojama, kad negydomi ir izoliuojami gyvūnai galėjo užkrėsti žmogų. Tai buvo labai ilgas ir sudėtingas darbas, tačiau mums pavyko. Laisvas statusas leidžia prekiauti gyvūnais bei gyvūninės kilmės produkcija tarp ES ir trečiųjų šalių. Tai davė labai didelę ekonominę naudą mūsų šaliai“, – teigia Jūratė.
2014 metais Jūratės skyrius kartu su Molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų skyriumi pirmieji identifikavo afrikinio kiaulių maro atvejį Lietuvoje.
„Visas veiksmas vyko naktį. Su savo kolege Rūta Zagrabskaite iškviestos atvykome į institutą. Buvo gautas įtarimas, kad vienoje fermoje gali būti pasireiškęs afrikinis kiaulių maras. Nustatėme, kad įtarimai pasitvirtino. Iš vienos pusės tai buvo tragedija, tačiau iš kitos – džiaugėmės, kad pavyko nustatyti ir sustabdyti pavojų“, – prisimena moteris.
Garantavo aukščiausio lygio įrangą
Po Lietuvos įstojimo į ES, Nacionalinis maisto ir veterinarijos vertinimo institutas, pasinaudodamas ES projektu, įsigijo didelį kiekį tyrimams reikalingos įrangos, kuri, pasak Jūratės, leido tyrimus perkelti į kitą lygį.
„Atsinaujinome termostatus, šaldytuvus, purifikacijos sistemas, pipetes ir daugelį kitų svarbių darbo priemonių. Taip pat tai leido įrengti kabinetus ne tik Vilniaus institute, bet ir regioninėse laboratorijose Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose. Darbas tapo dar produktyvesnis ir našesnis“, – džiaugiasi Jūratė.
Moteris sako, kad darbas institute verda nuolatos – mokslininkai kasdien atlieka naujus tyrimus, kad būtų identifikuotos ir sustabdytos naujausios grėsmės.
„Kiekvienais metais susipažįstame ir dirbame su 1-2 ligomis. Stebime kitų šalių praktiką, mokomės iš jų klaidų, bendraujame su kolegomis iš kitų šalių, medikais, renkame informacija ir tada sukauptas žinias pritaikome Lietuvoje. Negalime stovėti vietoje. Vykdome įvairias priemones, šviečiame žmones, o mūsų darbo rezultatai duoda vaisių“, - sako Jūratė.
Motyvavo kolegos
Vilniaus Universitete mikrobiologiją baigusi Jovita Petruškevičienė į Nacionalinio maisto ir veterinarijos vertinimo instituto Maisto produktų mikrobiologinių tyrimų skyrių įsidarbino kaip mikrobiologė, vėliau dirbo vedėjo pavaduotoja, o dabar vadovauja visam skyriui. Tačiau moteris pasakoja, kad iki tol niekada rimtai negalvojo, kad toks darbas jai taps artimas širdžiai.
„Tiesą pasakius, tai nebuvo mano pašaukimas. Aš niekada negalvojau, kad tai yra sritis, kurioje atsiskleisiu ir būsiu visiškai laiminga. Bet taip susiklostė aplinkybės, o atėjus čia dirbti, pirmiausia pastebėjau neeilinius kolegas. Jie buvo motyvuoti, kruopštūs, darbštūs. Pažiūrėjusi į juos, aš pagalvojau, kad norėčiau būti tokia kaip jie“, – apie tai, kaip susižavėjo darbu tyrimų skyriuje, prisimena moteris.
Jovitos vadovaujame Maisto produktų mikrobiologinių tyrimų skyriuje atliekami tyrimai, kurie tiesiogiai susiję su mikroorganizmais, o darbuotojų tikslas – užkirsti kelią nesaugiam ir mikrobiologiškai nešvariam maistui patekti ant vartotojų stalo.
„Kaip mes visi žinome, aplink mus labai daug mikroorganizmų – ant rankų, ore, vandenyje, todėl jie labai lengvai gali pakliūti ir į maisto produktus. Mes dirbame tam, kad Lietuvos vartotojus pasiektų tik saugus ir mikrobiologiškai švarus maistas tiek parduotuvių lentynose, tiek turguose, tiek viešojo maitinimo įstaigose“, – pasakoja moteris.
Prioritetas – maisto saugumas
„Kaip pati Jolanta sako, pagrindinis skyriaus klientas yra valstybė, kuri kasmet sudaro planus pagal visos ES praėjusių metų rezultatus. „Vertiname didžiausias problemas, rizikas ir protrūkius. Sakykim, jau yra atsitikusi bėda, pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose, viešojo maitinimo įstaigose – tai tampa mūsų pagrindiniu prioritetu“, – teigia pašnekovė.
Tačiau į Jolantos skyriaus užsakovų ratą patenka tiek didelės užsienio ir Lietuvos kompanijos, tiek maži verslai, tiek paprasti šalies gyventojai, o pats skyrius taip pat atlieka ir ne ką mažiaus svarbią importo kontrolę.
„Tai reiškia, kad įmonės, norinčios importuoti maisto produktus ar geriamą vandenį į Lietuvą, pirmiausia papuola pas mus. Atlikę tyrimus ir nustatę, kad maisto produktai yra mikrobiologiškai švarus ir atitinka visus teisės aktus, leidžiame vykdyti tolimesnes procedūras“, – aiškina moteris.
Kaip ir jos kolegė Jūratė, Jovita nuolat bendradarbiauja su ES institucijomis. ES referentinėse laboratorijose moteris ne tik dalijasi savo žiniomis, bet taip pat į Lietuvą parsivežą naujausios informacijos maisto tyrimų srityje.
„Paprastai tai būna jau seniau esančių ES šalių laboratorijos, kurios turi sukaupusios didelę patirtį. Pavyzdžiui, Prancūzija garsėja įvairiausiais sūriais ir žaliu pienu, todėl šios šalies mokslininkai turi neįkainojamą patirtį dirbant su stafilokoku. Todėl mes galime visiškai laisvai su jais konsultuotis, gauti paruoštą medžiagą, o dėl to mums nebereikia investuoti savo laiko ir pinigų. Mūsų darbuotojai gali nemokamai važiuoti mokytis į kitas ES šalis, o visą įgytą patirtį panaudoti savo darbe“, – pasakoja mikrobiologinių tyrimų vedėja.
Jūratė ir Jovita – keli iš tūkstančių žmonių visoje Europos Sąjungoje, kurie kasdien dirba tam, kad mums visiems būtų daug saugiau čia, Lietuvoje, ir visoje Europoje. Daugiau ES saugančių žmonių istorijų – ES drauge saugiau.