Vienas iš miesto susiskaldymą ir susivienijimą puikiai prisimenančių žmonių – Ilja Kaplanas, į Berlyną atvykęs dar 1990 metais ir Prenzlauerberg rajone ėmęs tvarkytis populiarioje kavinėje „Cafe Pasternak“.
Tuo metu ši vieta tebuvo eilinė užeiga, tačiau dabar didžiuojasi pavadinta restoranu ir vaišina išalkusius rusus, norinčius vėl pajusti namų skonį. Tokių, norinčių paragauti tradicinių blynų ir Maskvoje virto alaus, netrūksta – čia šurmuliuoja nemažai tiek turistų, tiek vietinių.
Iš Maskvos kilęs žydas Ilja Kaplanas tvirtina besijaučiantis grynų gryniausias vokietis. Jis po išvykimo iš gimtinės Rusijoje taip ir nesilankė, o paklaustas apie pasaulio politiką, atsako esąs kamuojamas prieštaringų jausmų.
Kaip restorano Berlyne savininkas jis tvirtina susiduriantis su draugiškąja žmonių puse – pas jį daugiausia lankosi tie, kurie nori bendrauti, tačiau nebūtinai aistringai politikuoti. Nepaisant to, Ilja Kaplanas teigia pastebintis augančio rusų patriotizmo tendenciją.
„Cafe Pasternak“ administratorius keturiasdešimtmetis Viačeslavas Nikonovas, į Vokietijos sostinę atvykęs įkandin perestrojkos, sekdamas paskui, kaip teigia pats, „laisvės vėją“, sako nuoširdžiai nerimaujantis dėl šaltojo karo retorikos sugrįžimo, tačiau tvirtina: Berlynas jam ypatingas miestas, atviras visiems, jame kiekvienas randa savą laisvę.