Nematomas karas Bosnijoje: pareigūnės susivienijo prieš smurtą artimoje aplinkoje (1)

1270
REUTERS
2019 m. vasario 4 d. 11:07
Mary trisdešimt metų buvo uždaryta namuose ir kentė savo vyro smurtą – jis ją žemino, kėlė prieš ją ranką, kontroliavo, izoliavo nuo žmonių. Kai moteris šiaip ne taip įsidrąsino paskambinti į policiją, pareigūnams jos skundas pasirodė nereikšmingas.

Vienas policininkas man netgi pasakė: „Tai kas, aš irgi kartais pliaukštelėju žmonai“, – baisisi moteris.

Mary daug metų buvo užrakinta namuose. Vyras ją daužė, mėtė į ją butelius ir stiklines, vertė stovėti ant vienos kojos, kad prajuokintų savo sugėrovus.

Kontaktas su išoriniu pasauliu jai buvo griežtai uždraustas, tad kai 2011 m. moteris pagaliau ryžosi sulaužyti primestas taisykles ir keiptis pagalbos, jai teko sukaupti visą drąsą.

„Jis drausdavo man išeiti iš namų, – prisimena 56 m. moteris, kuri nusprendė neatskleisti savo tikrojo vardo. – Aš pabėgdavau ir slapstydavausi... Kur tik aš nesislėpiau... Kaimynų namuose, jų rūsyje“, – sunkiai renka žodžius Mary.

Daug žmonių mano, kad tai, kas vyksta šeimoje, yra tik šeimos reikalas. Kai kurie pareigūnai netgi pataria aukoms suteikti smurtautojui antrą galimybę, pabrėždami šeimos vienybės, o ne saugumo svarbą, sako Sabiha Husic, vadovaujanti „Medica Zenica“ – grupei, kovojančiai už moterų teises ir įkūrusiai centrą nuo smurto nukentėjusioms moterims.

Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, fizinę ar seksualinę partnerio prievartą patiria kone kas trečia moteris pasaulyje.

Po minėtojo Mary skambučio policijai prireikė dar penkerių metų, kol atsirado ją palaikantis pareigūnas, tiksliau pareigūnė moteris. Pareigūnė padėjo Mary persikelti gyventi į centrą, kur jai buvo suteikta teisinė ir psichologinė pagalba.

O dabar grupė policijos pareigūnių pradėjo oficialią iniciatyvą, siekdamos užtikrinti, kad tokios smurto aukos, kaip Mary, galėtų greičiau sulaukti veiksmingos pagalbos, o smurtautojai būtų nubausti.

Pareigūnių komanda ne tik moko kolegas tinkamai reaguoti į šeiminio smurto bylas, bet ir inicijuoja platesnio masto kampaniją už lygiateisę visuomenę.

Pareigūnų mokymai prasidėjo 2015 m., moterys pareigūnės visų pirma aiškino kolegoms – ir vyrams, ir moterims – kaip tinkamai bendrauti su smurto aukomis.
Taip pat labai svarbus yra nuodugnus atvejo ištyrimas.

Jei tyrėjai atsainiai žiūri į savo darbą, kaltintojams telieka remtis aukų parodymais, o tai negarantuoja sėkmės. Smurto aukos dažnai būna finansiškai priklausomos nuo smurtautojų, tad net ir pateikusios pirmąjį skundą, dauguma jų apsigalvoja ir prašo policijos panaikinti kaltinimus arba išsižada savo parodymų. Liudininkų rasti taip pat nelengva, nes mažai kas nori kištis į neva asmeninius kaimynų reikalus.

Todėl labai svarbu, kad policijos pareigūnai dirbtų profesionalai ir surinktų visus įkalčius. Pasak aktyvisčių, tai padėtų užkirsti kelią tolesniam smurtui.

„Neturėtų būti taip, kad bylos baigtį nusprendžia auka“, – sako inspektorė Sanja Sumonja, kuri 15 metų tyrė smurto artimoje aplinkoje bylas, o vėliau ėmėsi kovos su organizuotu nusikalstamumu.

Pareigūnai turėtų fiksuoti kiekvieną, net ir smulkiausią detalę – nuo verkiančių vaikų iki sulaužytų baldų.

2011 ir 2012 m. įkūrus du policijos pareigūnių tinklus, mokymus išklausė apie tūkstantį policininkų.
Per šį laikotarpį Bosnijos ir Hercegovinos Federacijoje šeiminio smurto bylų skaičius nepakito – išliko apie 900 per metus – bet suėmimų skaičius išaugo 46 proc. 2018 m. buvo suimta 440 smurtautojų.
Sustabdyti smurto artimoje aplinkoje apraiškas sunkiau visuomenėje, kurioje giliai įsišakniję lyčių stereotipai ir vyrų dominavimas.

Pasaulio Banko duomenimis, Bosnijoje dirba tik kas trečia moteris. Palyginimui, kaimyninėje Kroatijoje dirbančių moterų skaičius siekia 46 proc.
Policija ne išimtis. Bosnijos policijos pajėgose moterys sudaro tik 15 proc., o ir jos dažniausiai užima žemesnius postus nei vyrai, sako Bosnijos ir Hercegovinos vyresnioji policijos inspektorė Marina Zovic.

Kalbėdama apie tai, kaip vyrai elgiasi su moterimis darbe, ji nevynioja žodžių į vatą.
„Jie į mus žiūri kaip į silpnesnes, jie mano, kad moterims policijoje ne vieta, kad jos turėtų likti namuose ir auginti vaikus“, – sako 39 m. pareigūnė.
Sėdėdama prie darbo stalo savo kabinete, pro kurio langą matyti karo kulkų suvarpytas pastatas, M. Zovic nusijuokia prisiminusi, kad įtariamieji kartais mano, jog ji yra sekretorė.

Su Jungtinių Tautų organizacijos parama įkurtos iniciatyvinės moterų grupės siekia paruošti daugiau pareigūnių ir rengia kampanijas mokyklose bei viešose erdvėse.

Pasak M. Zovic, šios pastangos buvo veiksmingos – moterų skaičius teisėsaugoje nuo 7 proc. išaugo iki 14 proc.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujausi