F. Iqbal patyrė sunkius galvos sužalojimus, vėliau ligoninėje buvo konstatuota jos mirtis. Visi įtariamieji, išskyrus moters tėvą, paspruko. Vyras pripažino nužudęs savo dukrą ir paaiškino, kad tai – šeimos garbės reikalas. Daugumoje Pakistano šeimų manoma, kad moteris, ištekėdama už savo pačios pasirinkto vyro, užtraukia šeimai negarbę.
U. Cheema pasakoja, jog F. Iqbal buvo sužadėta su savo pusbroliu, bet ištekėjo už kito vyro. Jos šeima iškėlė vyrui bylą dėl pagrobimo, tad moteris atėjo į teismą patvirtinti, kad ištekėjo už sutuoktinio savo noru.
Pakistano žmogaus teisių gynimo organizacija „Aurat Foundation“ tvirtina, jog šalyje kasmet „garbės“ nužudymų aukomis tampa apie tūkstantis moterų. Kadangi „Aurat Foundation“ remiasi tik laikraščiuose rastais duomenimis, tikrasis skaičius gali būti kelis kartus didesnis. Šalies valdžia nacionalinės statistikos šiuo klausimu nekaupia.
Kovotojai už žmogaus teises teigia, kad tik retais atvejais tokios bylos pasiekia teismus, o jei tai ir pavyksta, vėliau jų nagrinėjimas trunka ilgus metus. Niekas neseka, kiek tokių bylų sėkmingai išnagrinėjama.
Net jeigu ir nuskamba kaltinamasis nuosprendis, žudikai gali toliau vaikščioti laisvėje.
Pakistano įstatymai leidžia aukos šeimai atleisti žudikui. „Garbės“ nužudymų atvejais moterys žūva nuo savo pačių šeimos narių rankų, teigia Wasim Wagha iš „Aurat Foundation“. Įstatymas leidžia jiems pavesti nužudymą kažkam kitam, o vėliau tam žmogui atleisti.