Kaip pasaulyje bando atsitiesti aviacijos sektorius
Lėktuvų gamintojas „Airbus“ birželio pabaigoje turėtų pristatyti restruktūrizacijos planus, nes koronaviruso pandemija beveik visiškai sustabdė oro keliones.
Pranešama, kad kompanijos generalinis direktorius Guillaume’as Faury „Airbus“ vadovams liepė „susitaikyti su realybe“, perspėdamas, kad kompanija neišgyvens be „radikalių“ ir „proaktyvių“ pokyčių.
„Boeing“ pranešė, kad gegužės mėnesį klientams pristatė tik keturis naujus lėktuvus, o balandį – šešis. Tai yra žemiausias mėnesio rezultatas per šešis dešimtmečius ir maždaug 87 proc. mažiau nei tuo pat metu prieš metus. Balandį „Boeing“ antrą mėnesį iš eilės užregistravo nulį naujų užsakymų, o tai reiškia blogiausią metų pradžią nuo 1962 m.
Daugelis didžiųjų oro linijų ir oro uostų įgyvendina giluminio valymo, aukštesnių higienos standartų ir socialinio atsiribojimo nuostatus.
Japonijos oro linijos griežtina lėktuvų valymo ir dezinfekavimo priemones, dezinfekuoja ir valo lėktuvus kiekvieną naktį. Oro linijos taip pat stengiasi vėdinti lėktuvus kas dvi tris minutes, kad skrydžio metu būtų tiekiamas tyras oras.
Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) generalinis direktorius teigia, kad dėl pasaulinio koronaviruso protrūkio tikisi didžiulių pajamų nuostolių.
Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) generalinis direktorius teigia, kad prasidėjus antrajai bangai kraštutinių karantino priemonių reikėtų vengti, kadangi vyriausybės dabar turi daugiau galimybių reaguoti į infekcijų protrūkį.
Vokiečių oro linijų bendrovė „Lufthansa“ perspėjo, kad jai gali tekti kreiptis dėl apsaugos nuo kreditorių, jei jos valstybinės paramos sandoriui nepavyks gauti pakankamo palaikymo per akcininkų balsavimą birželio 25 d. Pranešimas buvo paskelbtas po to, kai didžiausias „Lufthansos“ investuotojas, vokiečių milijardierius Heinzas Hermannas Thiele, sukritikavo 9 milijardų eurų paramą, kuri Vokietijos vyriausybei suteiktų 20 proc. „Lufthansos“ akcijų ir dvi vietas jos stebėtojų taryboje.
„Ryanair“ kartu su „British Airways“ ir „EasyJet“ pareiškė, kad pradėjo teisinius veiksmus prieš Didžiosios Britanijos vyriausybės karantino politiką, siekdamos panaikinti, anot jų, pernelyg griežtas taisykles. Visos trys oro linijų bendrovės tikėjosi atnaujinti reguliarius skrydžius po to, kai dėl koronaviruso pandemijos oro kelionės buvo visiškai sustabdytos ir beveik 20 000 jų darbuotojų buvo atleista.
Didžiosios Britanijos 14 dienų karantinas, birželio 8 d. įvestas atvykstantiems iš užsienio žmonėms, atgraso nuo kelionių tuo metu, kai kitos Europos šalys pradeda atidaryti savo sienas.
Koronaviruso krizė, kuri nuo kovo mėnesio iš esmės sustabdė visą oro eismą, išstūmė kelias sunkumus patiriančias oro linijų bendroves per bortą, o daugelis pasaulio milžinių patyrė rekordinius nuostolius ir tapo priklausomos nuo vyriausybės paramos. „Covid-19“ pandemija sutrikdė oro keliones ir privedė prie precedento neturinčio skrydžių atšaukimo visame pasaulyje, kai valstybės pradėjo vykdyti griežtas karantino priemones.
Balandžio mėnesį, lyginant su praėjusiais metais, tarptautinių keleivių skaičius sumažėjo beveik 80 proc., o pusė pasaulio lėktuvų stovėjo angaruose. Prognozuojama, kad aviacijos pramonei gali prireikti ne vienerių metų atsigauti po koronaviruso pandemijos.
Skrydžiai ribojami ir laikomasi griežtų higienos priemonių, siekiant grąžinti pasitikėjimą pramone tuo metu, kai daugelis valstybių panaikina griežtus judėjimo apribojimus.