Aukų skaičius pradėjo augti kaip ant mielių. Daugumos aukų atminimas būdavo įamžinamas marmure: menininkai antkapyje iškaldavo neretai realaus dydžio jų atvaizdus, nusižiūrėtus iš fotografijų.

Kaip gyvenime, taip ir po mirties priešiškų gaujų nariai kapinėse buvo pasidaliję teritoriją – neretai priešų amžinojo poilsio vietas skiria atstumas, kuriam įveikti automobiliu tektų važiuoti visą pusvalandį, pasakoja Jekaterinburgą kaip penkis pirštus pažįstanti gidė.

Centrinio gaujos narių amžinojo poilsio vieta – didžiosios Jekaterinburgo Širokorečenskoje kapinės, kur ilsisi ne tik paprasti žmonės, bet ir stovi memorialas Antrojo pasaulinio karo aukoms ir galima apžiūrėti karo belaisvių iš Vokietijos kapus.