„Istorijos laboratorija”: ką Vilniaus gatvės, erdvės ir paminklai pasakoja mums apie mus pačius? (5)

3323
DELFI TV
2017 m. liepos 2 d. 15:00
Miestus bei jų gatves, paminklus ir pastatus, egzistuojančius šalia mūsų, priimame kaip savaime suprantamą dalyką, todėl dažniausiai net nesusimąstome, ką jos gali papasakoti apie Vilniaus, Kauno ar Biržų istoriją bei dabartį ir jų gyventojus.

Tuo tarpu miestas, kaip taisyklė, yra panašus į mūsų gyvenimo kardiogramą. Kaip antai, žlugus Sovietų Sąjungai Vilniaus veidas pasikeitė dramatiškai – buvo performuojamos įvairios miesto erdvės, griaunami ir statomi paminklai, atsirado ištisi naujų namų kvartalai ir mikrorajonai, gyvenamos erdvės nusidažė naujomis spalvomis.

Kaip kultūros istorikai, menotyrininkai ir architektūros istorikai skaito mūsų sostinės ir kitų miestų “tekstą”? Kaip prakalbinti Ksenijos Jaroševaitės Katiną Jurgos Ivanauskaitės skverelyje; prie Katedros esančią plytelę su užrašu “Stebuklas” arba Valdovų rūmus?

Ką apie mus sako mūsų nesugebėjimas daugiau nei ketvirtį amžiaus nuspręsti, kaip bus sutvarkyta Lukiškių aikštė? Kodėl visus taip įaudrino Žaliojo tilto skulptūrų “byla” ir kodėl yra tiek daug norinčių nugriauti “Vamzdį” prie Neries? Kaip paaiškinti tai, kad Jonui Basanavičiaus paminklo konkurse varžėsi vienas už kitą šiurpesni vizualinės išraiškos prasme projektai?

Šiuos ir kitus klausimus svarstė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojai - kultūros istorikas Aurimas Švedas ir architektūros istorikė Marija Drėmaitė.

Daugiau
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujausi