Delfi archyvai. CŽA kalėjimas iš arti: klausimų išlieka daugiau negu atsakymų
Spėliones dėl 2005-2006-aisiais metais galimai veikusio nelegalaus amerikiečių kalėjimo pažėrė “ABC News” televizija. 2009-ųjų vasarą žurnalistai paskelbė, jog Antaviliuose stovi “pastatas pastate”. Ten, kur buvo įrengta kavinė ir jodinėjimo klubas, už uždarų durų, įtariama, buvo įkurtas ir Amerikos žvalgybos kalėjimas terorizmu kaltinamiems asmenims.
Žinios iš anapus Atlanto bei Europos Sąjungos mastu kilęs pasipiktinimas paskatino parlamentinį tyrimą Lietuvoje - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tuo metu vadovaujamas Arvydo Anušausko, lankėsi Antaviliuose, tyrimo metu apklausė buvusius valstybės, žvalgybos institucijų vadovus. Tačiau tyrimo išvados - kiek stebinančios ir pakankamai dviprasmiškos.
Lietuvos prokurorai 2014 metais metais atnaujino tyrimą dėl Antavilių ir jį atlieka iki šiol. Tuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismas atsakymus jau rado - 2018-aisiais teismas paskelbė, jog Lietuvoje veikė CŽA kalėjimas, o jame laikytam ir kankintam palestiniečiui, vienam iš Rugsėjo 11-osios išpuolių organizatorių Abu Zubaydah’ai priteisė 130 tūkstančių eurų. Nors kompensaciją ir išmokėjo, Lietuva iki šiol nepripažįsta, kad šalyje veikė amerikiečių kalėjimas.
2018-ųjų įtampos kiek prislopo, tačiau pats pastatas Antaviliuose niekada nebuvo atvertas visuomenės akims. Iki šiol.
Beveik tūkstančio kvadratinių metro ploto pastatas iš valstybės rankų Turto bankui perduotas prieš ketverius metus. Nuo 2007-ųjų, teritorija ir pastatu naudojosi Valstybės saugumo departamentas - čia veikė mokymo centras. Kam objektas priklausė iki tol - Turto bankas duomenų neturi.
Objektą, kurio likutinė vertė siekia beveik 128 tūkstančius eurų, Turto bankas žada parduoti. Kada bus skelbiamas aukcionas - neaišku.
Visgi, net ir pardavus pastatą, CŽA kalėjimų istorijoje taškas nebus padėtas.
Net ir pamačius pastatą Antaviliuose iš vidaus, klausimų apie galimai veikusį CŽA kalėjimą išlieka daugiau negu atsakymų.