Dar neatrasti maršrutai Vakarų Lietuvoje: ką veikti turės net patys išrankiausi (2)

10499
Justinas Arlauskas, Kiril Čachovskij, Eglė Nes | www.DELFI.lt
2019 m. rugpjūčio 6 d. 18:57
DELFI šįkart lankosi net dviejose Lietuvos šiaurės vakaruose esančiuose regioniniuose parkuose. Tai – Ventos ir Salantų parkai.

Šauklių riedulynas

Turbūt didžiausio lankytojų dėmesio parke sulaukia Kulalių, Erlėnų, Igarių, Šauklių riedulynai. Pastarasis yar didžiausias ir užima beveik 80 ha plotą. Ši vieta dar dažnai pavadinama Lietuvos tundra, kurioje savo pirmykštėje padėtyje gana tolygiai pasiskirstę slūgso 0,3-1 m ar net 3 m skersmens akmenys. Tarp jų auga itin vešlūs, aukšti, siekiantys net 6 m, įvairiausių formų kadagiai, sudarantys ištisus sąžalynus.
Dalis riedulyno teritorijos yra aptverta, kadangi joje šiuo metu ganosi gamtotvarkiniais tikslais įveista muflonų banda. Į aptvaro teritoriją galima patekti per specialiai tam įrengtus laiptus per aptvarą.

15 metrų apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria Salanto upės senslėnio panorama

Toliau keliaujame užlipti į apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria Salanto slėnio panorama. Praėjus pro gana kuklią, tačiau unikalią Kalnalio bažnyčią tikrai verta nužingsniuoti dar kelis šimtus metrų ir užlipti į šį apžvalgos bokštą.

Dauginčių atodanga

Neabejotinai nuostabūs vaizdai atsiveria ir nuo Dauginčių atodangos. Tai – viena įspūdingiausių Minijos upės slėnyje esančių atodangų. Nuo jos viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės galima pasigrožėti nuostabiu reginiu atsiveriančiu į Minijos slėnį. Šią vietovę vietiniai gyventojai vadina Lietuvos Šveicarija. Minijos upė, 22 m aukščio Dauginčių atodangoje atidengė dviejų paskutinių apledėjimų - Viršutinio Nemuno ir Žeimenos nuogulas, ledyno suklotus nuogulų ir nuosėdų sluoksnius, kurie tarsi metraštis pasakoja apie gamtoje vykusius erozinius procesus, suformavusius šį vaizdingą kraštovaizdį.

Kartenos piliakalnis

Šįkart aplankėme Kartenos piliakalnį, kuris įrengtas kairiajame Minijos krante priešais miestelį ir Minijos upės slėnį stūksančioje aukštumoje. Legenda byloja, kad ant kalno prie Kartenos didelė pilis stovėjusi, kurią valdė žemaičių karalius. Ją ne kartą puolė rusai ir švedai. Esą, tų kovų metu atsiradęs ir Kartenos vardas. Sykį nesutardami kam priklauso pirmumo teisė pulti pilį, švedai ir rusai susikovę tarpusavy. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį, žemaičių vadas sušukęs savo pavaldiniams: „Veizėkiet, karė tenaa!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena.

Šiurkiškių pušys sesės

Keliaukime ir į minėtą Ventos regioninį parką.
Čia savo kelionę pradedame nuo Šiurkiškių pušų sesių. Tai dvi atskiros pušys, kurios 15 metrų aukštyje susiliečia kamienais ir toliau auga susiglaudusios ir sudarydamos bendrą lają. Medžių susilietimas ir augimas susilietus kamienais kartu labai retas, nes įprastai medžiai turi savas augimo (privatumo) erdves.

Papartynės atodanga

Dar viena unikali vieta – Papartynės atodanga. Tai – dirbtinė juros geologinio periodo atodanga, kurioje atsiveria Juros periodas, – vidurinis mezozojaus eros laikotarpis, prasidėjęs prieš 205 mln. metų ir baigęsis prieš 145 mln. metų. Kiekvienas norintis nesunkiai gali aptikti suakmenėjusių, prieš milijonus metų gyvenusių dvigeldžių moliuskų, brachiopodų, amonitų kiaukutų.

Jurakalnio griovos atodanga ir atragis

Aplankėme ir Jurakalnio griovos atodangą ir atragį. Čia galima vizualiai susipažinti su linijinės erozijos procesu ir jo padariniais – pačiu eroziniu atragiu, raguvomis bei griovomis, kuriose formuojasi šaltiniai.

Jurakalnio geologinis pažintinis takas ir apžvalgos bokštas

Norintys išsamiau susipažinti su apylinkėmis gali leistis įrengtu Jurakalnio geologiniu pažintiniu taku arba užlipti ant šalia esančio 15 m aukščio apžvalgos bokšto. Nuo jo lankytojams atsiveria vaizdas į Papilės miestelį, Daubiškio kaimą, Ventos upės vingius, Papilės piliakalnius, Valstybės saugomą botaninį gamtos paveldo objektą – Papilės penkiolikakamienę liepą bei Ventos kraštovaizdžio draustinį.

Daugiau

Rekomenduojame

Archyvo paieškos rezultatai