Uždara Černobylio zona žaidime S.T.A.L.K.E.R – ypač pavojinga vieta, kurioje gausu mutantų, anomalijų, radiacijos. Su Aleksejumi lankę tikrąją Pripetę, slaptą sovietų karinį objektą DUGA, gyvūnų tyrimo laboratorijas ir kitus zonos objektus, neišvengėme akistatos su šiandieniniais „stalkeriais“ – atvykstančiais į zoną nelegalais. „Aš jų negaudau, tik pabendrauti noriu, sužinoti, iš kur jie, ką jie. Bet pamatę iš tolo mane, jie bėga. Todėl negaliu pasakyti, iš kokių šalių, kokio amžiaus. Liesučiai tokie, greiti, tai, manau, kokių 18-19 metų“, – pasakojo Aleksejus.
Už „monstrų“ ir „anomaljų“ paieškas zonoje nelegalams gresia baudos. Aleksejus nesidomėjo, kokio dydžio. Kiek yra girdėjęs iš pareigūnų, sumos priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis „stalkeriai“ pričiumpami. Jei tik be leidimų keliauja, moka mažiau, jei niokoja pastatus ar kitaip kenkia, lengvai neatsiperka.
Kur pavojingiau - aplink Černobylio atominę elektrinę pastatuose? Pasak Aleksejaus, visaip. Pastatuose gali būti likusių užterštų daiktų, gamtoje – vadinamųjų radiacinių dėmių. Zonoje daug laukinių žvėrių, ypač vilkų. Tačiau kalbų, kad reikia itin atsargiai elgtis su Černobylio lapėmis, kurios nebijo žmonių ir eina artyn, DELFI vedlys nepatvirtino.
„Normalios lapės. Pvz., Pripetėje viena gyvena, kurią visi Semionu vadina. Ji pribėga prie žmonių, paprašo ėdalo. Nepasiutusi. Galima duonelės duoti. Žinoma, gyvūnų patartina neliesti, nes ant kailio gali būti radioaktyvių dalelių. Visko gali būti, tačiau šiaip jie normalūs gyvūnai. Mokslininkai juos tyrė ir nieko ypatingo nerado. 30 kilometrų zonoje gyvena ir garsieji laukiniai Prževalskio arkliai – miškuose didelėmis kaimenėmis laisvai laksto“, – pasakojo A. Jeremenka.
Pastebėjom, jog eidamas į zoną Aleksejus su savimi visada turi, ko nors valgomo. Kaip įsitikinom, tai puikiai žino ir vietiniai šunys. Evakuotose teritorijose jie šeimininkų neturi, tačiau prie žmonių glaudžiasi.