Tvarumas ir skaidrumas – lietuviški verslai renkasi sunkesnį, bet vertybėmis grįstą kelią

Pakuotės iš plastiko alternatyvos – brangiau verslui, bet ne gamtai

UAB „Dermofaktorius“, kuris valdo kosmetikos prekės ženklą „Manilla“, už kelių mėnesių švęs 5-ąjį gimtadienį. Įmonė kasmet auga ir net karantino metu sugebėjo įsirengti fizinę parduotuvę Vilniuje bei planuoja atverti SPA centrą Kaune.

„Esame Lietuvos gamintojai, labai atidžiai renkamės kosmetikos gaminių sudedamąsias dalis, kad būtų pagaminti naudojant atsinaujinančią energiją. Skaičiuojame, jog atsakingai žiūrėdami į kosmetikos ingredientus, praėjusiais metais išsaugojome apie 100 milijonų litrų vandens“, – kompanijos vertybes ir jų efektą aplinkai vardija jos vadovas Vytautas Tauginas.

„Manilla“ gaminiai pakuojami į perdirbto kartono dėžutes bei buteliukus iš cukranendrių plastiko (plastiko alternatyvos). Renkantis tokią pakuotę ji per savo gyvenimo ciklą sukuria mažesnį CO2 pėdsaką.

„Tokios pakuotės kainuoja nuo kelių iki keliasdešimt kartų brangiau ir taip, jas gauti sudėtinga. Vartotojas galbūt ne visada pastebi, kad pakuotė kitokia, bet tai atsiremia į verslo etiką. Mums yra svarbu, kad po mūsų aplinka būtų švaresnė, o mūsų gamybos paliekamas anglies dvideginio pėdsakas – kuo mažesnis“, – sako V. Tauginas.

Skaidrumą vertina ir darbuotojai

V. Tauginas verslą įkūrė kartu su kolege Rūta Merkyte. Abiem komandoms nariams buvo svarbu kurti vertę ne tik klientams, bet ir valstybei.

„Todėl visada deklaravome viešumą, atvirumą, skaidrumą – tai yra dalykai, kurie motyvuoja. Visi mūsų darbuotojai, visa komanda žino, kad įmonė veikia skaidriai, atlyginimai mokami sąžiningai, klientai skatinami atsiskaityti kortelėmis – net ir parodose, fiziniuose renginiuose, – kalbėjo „Manilla“ vadovas. – Dar noriu pabrėžti, kad mūsų įmonėje mokamas vienodas atlyginimas tos pačios pareigybės darbuotojams, nepaisant lyties, rasės ar panašiai. Vertiname žmones kaip specialistus, pagal turimas kompetencijas.“

Dermofaktoriaus vadovas Vytautas Tauginas

© Organizatorių nuotr.

Aukšta kartelė keliama ne tik saviems darbuotojams, bet ir partneriams: iš jų prašoma dokumentų, įrodančių žaliavų sudėtį ar kilmę, įrodymų, kad tiekėjai, pavyzdžiui, naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius savo veikloje.

„Pastebime, jog mūsų pirkėjai tai irgi įvertina. Visuomenė kiekvienais metais tampa vis labiau sąmoningi, jie vis labiau šviečiasi, jiems vis svarbesnės tampa produktų sudėtys, įmonės deklaruojamos vertybės“, – sako V. Tauginas.

Elegantiškų suknelių siuvėjai į naują kolekciją įsileido būrį „naminių“ rūbų

Įmonės „Tebesa“, valdančios prekės ženklą „Atella“ vadovas Mindaugas Gyvis kokybiškų suknelių prekės ženklą taip pat sukūrė prieš penkerius metus, nors įvairiems verslo klientams gaminius siuva jau daugiau nei du dešimtmečius. Viskas prasidėjo nuo elegantiškų suknelių ir aukso viduriuko paieškų tarp kokybės ir kainos. Vis tik praėjusiais metais „Atella“ kolektyvas reagavo į pandemijos įvestus gyvenimo būdo pokyčius ir puošnių bei elegantiškų drabužių būryje atsirado minkštų bei patogių laisvalaikio kostiumėlių, džemperių, suknelių.

„Dalį kūrybinės komandos turime Niujorke – ten pokyčiai ir nauji klientų poreikiai greičiau pastebimi. Praėjusį sezoną automatiškai suknelių pardavimai sumažėjo, na o vadinamų „naminių“ drabužių segmentas stipriai išsiplėtė – spalvomis ir modeliais“, – pastebi M. Gyvis.

„Atella“ gaminių kokybę leidžia užtikrinti per dvidešimt penkerius metus išgryninti ir atsirinkti tiekėjai, kurie, pasak vadovo, „nekvailioja“. Galiausiai, įmonės kolektyvas, kaip sako M. Gyvis, drabužius išbando „savo kailiu“, tad netrunka pastebėti kokį nors trūkumą ar nepatogumą ir jį koreguoti.

Svarstant, kodėl „Atella“ toks svarbus skaidrumas ir pagarba savo darbuotojams, M. Gyvis pirmiausiai pamini, kad iki tokių siuvėjų darbo sąlygų, kaip, pavyzdžiui, Kinijoje, neleistų nusiristi konkurencija. Siuvėjų Lietuvoje trūksta ir tai juntama jau kelerius metus.

Atella vadovas Mindaugas Gyvis

© Organizatorių nuotr.

„Atella“ vadovaujasi pagarbiu požiūriu į savo darbuotojus. Tačiau M. Gyvis pastebi paradoksą: pirkėjai, verslo įmonės, nori, kad siuvėjai dirbtų oriai, jų darbo sąlygos atitiktų aukštus standartus. Tačiau įvardijus gaminių kainą – šast, ir nusprendžia vis tik pirkti iš Ukrainos.

„Turime suprasti, jog tos darbo sąlygos taip pat kainuoja, – sako jis. – Verslas dar turi ir uždirbti. Ne tik susimokėti mokesčius ir išmokėti tuos gerus atlyginimus.“

Trūksta suvokimo, kad jei neduodi, nebus iš ko ir paimti

Skaidrumas ir sąžiningumas atsiperka netikėtu dėmesiu – pavyzdžiui, neseniai „Atella“ sulaukė susidomėjimo iš Danijos įmonės. Šiuo metu įmonė – vienintelė iš „Baltosios bangos“ narių tekstilės sektoriuje. Kodėl šio sektoriaus atstovų, siekiančių viešai skelbti apie norą dirbti skaidriai – taip negausu? M. Gyvis prisimena, kaip sulaukdavo „vertingų“ patarimų, kad gi „be sąskaitų, žinokit, išeina pigiau“.

Mokesčių nemokėjimas iškreipia ir rinką, ir konkurenciją – patiriantys mažesnes verslo išlaidas automatiškai gali pagaminti pigesnę prekę užsakovams. Bendrą sąmoningumą, kam ir kodėl reikalingi mokesčiai, „Atella“ vadovas iliustruoja viena istorija, kai jauna moteris, iki tol pardavinėjusi gaminius socialiniame tinkle, kreipėsi į jį dėl 100 vienetų vieno modelio gaminių pasiuvimo.

„Sakau, na, gerai, pagaminsim. Ar įmonę kokią nors turit? Nes reikės sąskaitą išrašyti. Ji sako: „Gerai, įkursiu įmonę“. Pagaminom, išrašiau sąskaitą. Ji sugrįžo po pusmečio. Sako: „Pagaminkit dar tiek pat. Bet, žinokit, įmonę uždariau, nes ten tiek mokesčių! Nesąmonė!“, – šypsosi M. Gyvis. – O po kelių minučių pokalbio ji pasiskundė, kad „SODRA“ jai nustojo mokėti kažkurias išmokas... Paklausiau: „Ką tik sakei, kad nenori mokėti tiek mokesčių? Kaip manai, iš ko tau mokama ta išmoka?“. Žmonės nesuvokia, kad turi pirma duoti, kad gautum. Gauti neduodant gali tie, kurie negali kitaip, bet jei jau darai verslą – tai būk sąžiningas“.