Diskusijoje dalindamasis savo patirtimi vienas ryškiausių Lietuvoje socialinės atsakomybės puoselėtojų „Teltonika“ įmonių grupės įkūrėjas ir savininkas Arvydas Paukštys, pabrėžė, jog be vidinės kultūros organizacijos viduje strategijų kūrimas yra beprasmis, nes galiausiai nėra kam jų įgyvendinti.
„Juk kiekvienas žmogus susimąsto, kodėl turėtų vykdyti kažkieno sukurtus planus. Klausia, kokia to prasmė. Negi, kad uždirbtų kažkam pinigus? Tik žmonės, kurie tiki organizacijos veikla ir misija, kurių vertybės siejasi su organizacijos vertybėmis, bus motyvuoti ir jaus prasmę veikti. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atlieka lyderis arba vadovų komanda, formuojanti ir užtikrinanti organizacijos kultūros palaikymą ir įgyvendinimą,“ – kalbėjo A. Paukštys.
Pasak verslininko, pasitikėjimas atsiranda tada, kai žodžiai nesiskiria nuo darbų. Priešingu atveju tai yra tik tušti lozungai. „Dažnai strategija lieka neįgyvendinta, nes žuvis pūna nuo galvos – jei vadovas nesilaiko susitarimų, jei jo veiksmai neatitinka žodžių, tuomet nėra ir pasitikėjimo ar bendrystės jausmo organizacijoje“, – teigė „Teltonika“ įmonių grupės įkūrėjas.
A. Paukštys kalbėdamas apie „Teltonika“ įmonių grupės nueitą kelią dalinosi: „Prieš 10 metų mes buvome nekenčiamiausia įmonė Lietuvoje, turinti blogiausią kultūrą ir sulaukianti begalės skundų. Tačiau pasikeitus vadovams, vertybėms ir nuostatams įvyko didelė transformacija: dabar mes turime 2 tūkst. darbuotojų, kurie gauna vienus didžiausių atlyginimų Lietuvoje. Diegti tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos kultūrą – tiesiog apsimoka. Dalinkitės ir grįš dešimteriopai“.
Jaunajai kartai svarbu organizacijos vertybės ir kultūra
Andželika Rusteikienė, verslumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė, prisimindama savo 15 metų kelią dirbant su socialinės atsakomybės projektais, apibendrina, kad socialinės atsakomybės suvokimas per tuos metus nesikeičia – tai yra tai, ką verslas gali padaryti savo darbuotojams, organizacijai, bendruomenei, verslo skaidrumui daugiau nei iš jo reikalauja taisyklės ar įstatymai.
„Kas iš tikrųjų keičiasi, tai yra perėjimas nuo atskirų filantropinių projektų ir iniciatyvų iki labiau sistemingo ir strateginio įmonės identiteto, kultūros, socialinės atsakomybės suvokimo. Ir, žinoma, labai aktualios tapo tvarumo, aplinkosaugos tendencijos formuojant socialiai atsakingo verslo kultūrą“, - pažymi A. Rusteikienė.
Visuomenės lūkesčiai ir reikalavimai verslo kultūrai yra itin aukšti, be to šiame socialinių tinklų ir viešumo amžiuje labai greitai išryškėja, kuomet organizacijos deklaruoja, bet nesilaiko atsakingumo principų pradedant nuo darų darbo sąlygų ir baigiant aplinkos tausojimu.
Kitas svarbus klausimas – visuomenės požiūris ir socialiai atsakingo verslo palaikymas. „Kas mane ypatingai džiugina – tai mūsų jaunoji karta. Tai karta, kuriai svarbu vertybės, jauni žmonės renkasi organizacijas ne tik dėl atlyginimo, bet vertina ir kokia yra darbo kultūra, kaip elgiamasi su darbuotojais, koks požiūris į aplinkos tausojimą. Ši karta daro tą pozityvų spaudimą verslui ir skatina tobulėti ir stiprėti atsakomybės klausimais.“ – apibendrina A. Rusteikienė.
Tai, kad pastaruoju metu auga socialiai atsakingų organizacijų skaičius pažymėjo ir Lietuvos socialinių inovacijų klasterio vadovė Vilma Popovienė. Ji pabrėžė, kad visuomenės susidomėjimas šia tema kelia ir tam tikrus iššūkius – pradedant klausimu, ką daryti, kad socialinė atsakomybė nepasibaigtų vienu nuvykimu į gyvūnų prieglaudą ir baigiant lyderio vaidmeniu ir efektyviu šių iniciatyvų pristatymų visuomenei.
Kelias norintiems kurti ne įvaizdį, o kultūrą
Tam, kad organizacijos galėtų kurti tvarią socialinės atsakomybės kultūrą ir tai netaptų tik įvaizdžio dalimi, būtinas ir tam tikras pasiruošimas, padedantis suvokti, kuriose srityse organizacija gali kurti ilgalaikę vertę, kokios iniciatyvos priimtinos komandai, kaip komunikuoti apie kuriamą vertę.
Vienas efektyviausių įrankių – reali ir aiški socialinės atsakomybės programa su konkrečiu veiksmų ir komunikacijos priemonių planu. Ypatingai svarbu, kad tokios programos kūrime dalyvautų organizacijos komandos nariai, kurie lydimi ekspertų pasirengtų savo unikalų kelią socialinės atsakomybės kultūros kryptimi.
Lietuvos socialinių inovacijų klasteris ir konsultacijų bei komunikacijos agentūra „Good to know“ yra parengę programą, kurios tikslas – kurti ne įvaizdį, o kultūrą. „Tai programa organizacijoms, kurios yra tikrai pasiruošusios imtis veiksmų. Programoje dėmesį telkiame į tai, kad socialinės atsakomybės iniciatyvos atitiktų organizacijos veiklos sritį, vertybes, komandos interesus, kad šios iniciatyvos būtų organizacijos kultūros dalis, o ne atskira veikla”, – apie kūrybinių dirbtuvių programą pasakoja programos iniciatorė, komunikacijos ir konsultacijų agentūros „Good to know“ partnerė Reda Molienė.
Pasak R. Molienės, kuriant socialinės atsakomybės planus labai svarbu atvirai diskutuoti ir kartu su komanda atrasti aktualias iniciatyvas, įtraukiančius ir motyvuojančius projektus. Organizacijos darbuotojai turi aiškiai jausti, kokią vertę jie kuria sau, įmonei, klientams ar bendruomenei.
Darbai (ne)kalba už save
Socialinės atsakomybės programos veiksmingumas ir „užkrečiamumas“ tiesiogiai priklauso nuo to, kaip efektyviai apie ta bus komunikuojama tiek organizacijos viduje, tiek skleidžiant žinią į išorę. „Turime apie tai kalbėti, skleisti šį virusą ir ieškoti būdų, kad ta sklaida būtų efektyvi“, - teigia Živilė Navickaitė-Babkin, programos iniciatorė, komunikacijos ir konsultacijų agentūros „Good to know“ partnerė. Ji pabrėžia, kad dažniausiai daroma klaida komunikuojant apie socialinius projektus – kraštutinumas.
„Vienas kraštutinumas - išvis apie tai nekalbėti, neva darbai kalba patys už save ir tai sklinda savaime. Tačiau komunikacijai nėra didesnio priešo nei iliuzija. Kita klaida – pernelyg daug džiūgauti kiekvienu mažu žingsneliu. Tai sukelia skeptišką visuomenės reakciją ir abejones dėl sukuriamos vertės. Būtina rasti tinkamą balansą planuojant ir vykdant komunikaciją, todėl profesionaliai parengtas ir svarbiausia realus komunikacijos planas turi tapti socialinės atsakomybės kultūros dalimi.
Ž. Navickaitė-Babkin pabrėžia ir lyderių svarbą skleidžiant žinią apie socialinės atsakomybės iniciatyvas. „Organizacijos lyderių vaidmuo yra nepaprastai svarbus. Šie žmonės tampa žinios apie kuriamą vertę visuomenei ambasadoriais, todėl prieš kuriant bet kokius komunikacijos planus visada būtina įsitikinti, kad lyderio įsitraukimas yra tikras ir nuoširdus,“ – teigia komunikacijos ir konsultacijų agentūros „Good to know“ partnerė.
Kūrybinių dirbtuvių pristatymo transliacijos įrašas: