aA
Mažinti Baltijos jūros ir Baltijos regiono paviršinių vandenų taršą bei trečdaliu didinti derlių – tokią dvigubą naudą tiek gamtai, tiek ir žemės ūkiui teikia inovatyvus lietuvių patentuotas sprendimas. Jį sukūrė startuolis „EkoDrena“, dirbamuose laukuose diegiantis išmaniosios melioracijos technologiją. VDU Žemės ūkio akademijos tyrimai rodo – pasitelkus šią sistemą sausais 2018-aisiais, gautas vidutiniškai 37 proc. didesnis žieminių kviečių derlius. Ekologiškas ir inovatyvus sprendimas neliko nepastebėtas ir ekspertų: pirmąkart vykusiame tarptautiniame Baltijos regiono inovacijų konkurse „Clean Water Hackathon“ jis nurungė konkurentus ir laimėjo pirmąją vietą.
Hakatono dalyviai
Hakatono dalyviai
© Organizacijos nuotr.

Sausino, bet sausrų nenumatė

Baltijos jūra ir viso Baltijos regiono paviršiniai vandenys žemės ūkio skleidžiamų maistinių medžiagų yra teršiami nuolatos. Reguliuojamo drenažo sistemas diegiančio startuolio „EkoDrena“ vadovo Jono Steikūno teigimu, tokią nepertraukiamą žalą lėmė dar sovietmečiu Lietuvoje sutrikdytas natūralus vandens ciklas ir režimas.

„Situacija yra labai rimta ir iki šiol nespręsta. Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, gavo virš 1 mlrd. eurų investicijų sutvarkyti koncentruotą taršą, tačiau pinigus paskirstė miestų nuotekų valyklų statyboms. Melioracijos skleidžiamų nitratų, azoto, fosforo žalos mažinti nesiimta, nors tai daryti reikėtų. Lietuvoje visada vyravo gojai, raistai, pelkynai, iki praėjusio amžiaus vidurio gyvenome natūraliomis sąlygomis – toks buvo ir vandens režimas, kurio visada iškrisdavo per daug. Esame perteklinės drėgmės šalis, todėl nuo 1950-ųjų pradėtos įrenginėti drenažo sistemos. Sovietų valdžia, dabartine verte, į melioraciją investavo apie 8 mlrd. eurų. Per pusę amžiaus iš 3 mln. turimų hektarų dirbamos žemės, drenažu nusausinta apie 2,6 mln. hektarų“, – sako J. Steikūnas.

Anot pašnekovo, saugantis įšalo, drenažo sistemos buvo įrengtos 1,5-2 metrų gylyje, tačiau jos pasiteisino iki klimato atšilimo pradžios. „Dabar vandenį reikia ne tik nusausinti. Mokslininkai ir klimatologai pastebi – pastarąjį dešimtmetį dažnėja bei ilgėja pavasarinės sausros, o šis procesas sutampa su pagrindine augalų vegetacija. Tuomet, kai programuojamas visas jų būsimas derlingumas, augalai ima saugotis, augimas sutrinka ir derliai būna maži“, – papildo J. Steikūnas.

Šarūnas Stepukonis
Šarūnas Stepukonis
© Organizacijos nuotr.

Našumas išauga trečdaliu

Paklaustas apie išeitį, J. Steikūnas kalba apie išmaniosios melioracijos sprendimą – pažangų būdą didinti tiek tvarumą, tiek žemės ūkio produktyvumą. Reguliuojamasis drenažas, pasak inovacijos kūrėjo, teikia dvigubą naudą: įrengus jį, išlošia ir ūkininkas, ir gamta.

„Išmanioji melioracija pakelia vandens lygį iš 2 m gylio į optimalų paviršių – 45-60 cm nuo dirvos viršaus. Taip laukai gali būti dirbami technikos, o vanduo užlaikomas prie šaknų zonos, todėl pastarosioms pakanka drėgmės maitintis. Pasitelkus išmananiąją melioraciją, iš drenažo išbėga iki 90 proc. mažiau vandens. Kartu, ir laukuose naudojamų trąšų. Tyrimai rodo, kad tokiu būdu pašalinama ir iki 40 proc. mažiau azoto. Išmanioji melioracija taip pat vandenį užlaiko aukščiau, jis neišbėga pro drenažo vamzdžius, po truputį geriasi į gruntinius vandenis ir maitina upes bei upelius“, – pastebi pašnekovas.

Tuo tarpu, augančio ūkio produktyvumą J. Steikūnas įvardija skaičiais. Remdamasis tyrimais, jis teigia, jog laukuose, kuriuose įrengtas reguliuojamas drenažas, derlingumas maksimaliai padidėja 37 proc., o įprastai – 20-30 proc.: „Taip augalams suteikiama daugiau drėgmės, trąšos ištirpsta greičiau ir geriau, yra lengviau pasisavinamos, todėl derlius didesnis. Be to, maistinės medžiagos neišplaunamos į paviršinius vandenis, jų sunaudojimas mažesnis“.

Tokius rezultatus lemianti išmanioji melioracija paremta technologija, kuomet nesudėtinga sistema vandens lygis dirvožemyje reguliuojamas, o drenažas sulaiko kritulių drėgmę laukuose. Naudojant lietuvių patentuotą inovaciją, palaikomas vandens lygis prie auginamų kultūrų šaknų zonos, prireikus įvažiuoti į laukus – vandens lygį galima pažeminti.

Šis inovatyvus tvaresnio ir produktyvesnio ūkininkavimo sprendimas neliko nepastebėtas ir ekspertų. Jis laimėjo pirmąją birželio 18-29 dienomis vykusio tarptautinio visų trijų Baltijos šalių „Clean Water Hackathon“ (liet. „Švaraus vandens hakatono“) vietą, prizinę poziciją pasidalinęs su latvių startuoliu „PurOceans“. Pastarasis sukūrė unikalią technologiją, gebančią išvalyti naftos, mikroplastiko, cheminių nuosėdų taršą iš vandens telkinio dugno, nepadarant žalos gamtai.

Švaresnis vanduo – planetos ateitis

„Clean Water Hackathon“ konkurse iš viso dalyvavo 9 kruopščiai atrinktos komandos – startuoliai, universitetų tyrimų komandos, ne pelno siekiančios organizacijos, jaunieji aplinkos apsaugos entuziastai, kurie jau dirba su vandens apsaugos iššūkiais.

Vieno iš renginio iniciatorių, „BaltCap“ atstovo Šarūno Stepukonio teigimu, dalyvių pasiūlyti sprendimai nustebino inotyvumu – pasitelkdami technologijas, jie pasiruošę kurti išties tvarią bei darnią ateitį. Pavyzdžiui, Latvijos startuolis „Funguys“ sukūrė biologinį grybų panaudojimo metodą, pašalinantį vaistus iš nuotekų valymo sistemų. Bendras estų ir lietuvių projektas „AzureBlue“ pristatė viešai prieinamą platformą su informacija apie vandens telkinių taršą, kurioje, naudojantis patikimais duomenimis iš palydovų, tiksliai parodomas skirtingų vandens telkinių taršos lygis.

Jonas Steikūnas
Jonas Steikūnas
© Organizacijos nuotr.

„Švaresnis vanduo yra vienas pagrindinių mūsų planetos išsaugojimo būdų. Tik pasitelkdami novatoriškus sprendimus, galime mažinti taršą ir kurti ateitį, kuri bus tvaresnė, draugiškesnė gamtai ir mums visiems. Šio konkurso nugalėtojų kasdienę veiklą lydi noras įveikti pasaulinius iššūkius, todėl ir taikomos inovacijos turi didžiulį potencialą būti plėtojamos, sulaukti investicijų, kaupti lėšas ir didinti sukurtą teigiamą poveikį globaliose rinkose. Džiaugiamės galėdami tai skatinti“, – teigia Š.Stepukonis.

„Clean Water Hackathon“ – pirmasis tarptautinis Baltijos regiono inovacijų konkursas, skirtas spręsti pasaulinius vandens taršos iššūkius. Beveik dvi savaites trukusį renginį suorganizavo vienas didžiausių fondų Baltijos šalyse „BaltCap“ ir verslo inovacijų bei tvarumo konsultacijų įmonė „Katalista Ventures“.

Dalyvaujančioms komandoms buvo surengta daugiau nei 85 susitikimų su įvairiausiais rinkodaros, teisės, aplinkos apsaugos technologijų, verslo, informacinių technologijų ekspertais bei partneriais iš skirtingų Europos šalių. Vieni iš pagrindinių partnerių – „Nordic Environment Finance Corporation“ (NEFCO) laimėjusioms komandoms suteiks galimybę gauti finansines stipendijas sukurtų sprendimų vystymui.

Šioje rubrikoje publikuojami įmonių ir organizacijų pranešimai spaudai. Už jų turinį atsako juos atsiuntę asmenys ir jų atstovaujamos organizacijos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Tvarus maisto atliekų perdirbimas: kaip biodujų gamyba prisideda prie aplinkos tausojimo

Jau nuo 2024 m. Europos Sąjungos šalys turės užtikrinti sklandų maisto atliekų, kurios irdamos...

Vilniaus barai ir kavinės kviečia prisidėti prie miesto švaros palaikymo

Veiklą po karantino apribojimų atnaujinantys Vilniaus barai ir kavinės paskelbė socialinę...

„Staticus“ įmonių grupė perpus mažins CO2 emisiją, Šveicarijoje įkūrė tvarumo grupę (3)

Statybų sektoriuje sugeneruojama 38 proc. visos su energija susijusios CO2 emisijos, rodo Jungtinių...

Didžiausia koralinių rifų atkūrimo iniciatyva pasaulyje: siekiama grąžinti namus vandenynų gyvūnijai

Apie 40 tūkst. kvadratinių metrų sunykusių koralinių rifų iki šiol jau atkurta Indonezijos...

„Telia“ robotė dėl COVID-19 skiepų skambins kauniečiams, su Vilniaus krašto žmonėmis kalbės lenkiškai ir rusiškai (1)

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ Lietuvos savivaldybėms dovanoja technologiją, kuria kviečia...

Top naujienos

Dėl žioplos klaidos įkliuvo garsios grupuotės lyderis: kokaino maišelyje – prekybos centro čekis

Su teisėsauga bendradarbiaujančių nusikalstamo pasaulio atstovų liudijimai kaip reikiant...

Vaitulionis rėžė Raskevičiui: nereikia elementarių dalykų klykti mojuojant aukštakulniais ir vėliavomis (8)

Nors Partnerystės įstatymas aktualus visoms poroms, nuo pat diskusijų apie jį pradžios, jis...

Rusijos „nedraugiškų šalių“ sąraše – tik dvi šalys: Lietuvos jame nėra (191)

Rusija penktadienį oficialiai paskelbė Jungtines Valstijas ir Čekiją „nedraugiškomis...

Pabėgimas iš Pravieniškių kelia pasipiktinimą: kalinių stabdyti šūviais negalima, pareigūnai nesijaučia saugūs (137)

Iš Pravieniškių pataisos namų penktadienį sėkmingai paspruko du nuteistieji. Prižiūrėtojai...

Prie Kauno savivaldybės susirinkę protestuotojai: Kaunui reikia naujo mero (176)

Minint Pilietinio pasipriešinimo dieną prie Kauno savivaldybės rūmų protesto akciją surengė...

Dalis Elektrėnų keliems mėnesiams liko be karšto vandens: gyventojai priversti išleisti nemenką sumą šildytuvams (11)

Nuo antradienio apie 4 tūkst. Elektrėnų gyventojų keletui mėnesių liko be karšto vandens. Kaip...

Lietuviai turguje šluoja naujoviškus pomidorų ir agurkų daigus: kokios kainos ir nauda (8)

Daigų prekyba įsisiūbavo – atšilus orams žmonės suskubo darbuotis soduose ir daržuose. Kokios...

Miglė Rakauskaitė | D+

Romantiškoji tarpukario Lietuva su kriminaliniu prieskoniu: spirito upės, vietiniai plėšikai ir ministro globojamas kontrabandos versliukas

Tarpukario Lietuvą dažnas mūsų įsivaizduoja kaip gana romantišką laikotarpį: Kauno...

Puiki veikla iškyloje – žvejyba: kelios gudrybės, kurios padės vakare mėgautis gardžia žuviene (1)

Orams ir toliau šylant, vis daugiau žmonių savaitgalį miesto triukšmą iškeičia į gamtos...

Žydrės klastinga liga prasidėjo nuo pakilusio skrandžio rūgštingumo: išgelbėjo sudėtinga operacija (7)

Prieš dvejus metus pajutusi pirmuosius ligos simptomus Žydrė net neįtarė, kad serga klastinga...