Šiandien Lietuvos inovacijų ekosistemoje nėra vieningos inovacijų strategijos ir politikos bei koordinavimo, inovacijų paramos sistema yra ganėtinai fragmentuota, nepakankamas finansavimas bei žemas verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Siekdama progreso šioje srityje Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradėjo inovacijų reformą ir planuoja steigti vieną Inovacijų Agentūrą, rašoma pranešime spaudai.
„Mes esame konkurencingi, nes turime gera mokslinį potencialą, neblogą mokslo infrastruktūra, o inovatyvių verslų Lietuvoje pakankamai. Tačiau esama inovacinių sistemų sąranga yra šiek tiek išblaškyta, fragmentuota, turime per daug institucijų, per daug skirtingos vadybos, kas mums iki šiol neleido konkuruoti globaliame kontekste“, - sako Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentas Tomas Andrejauskas.
Pasak jo, atsirandantis „vieno langelio“ principas sprendžia daug dalykų, todėl inovacijų reformos numatytus pokyčius ekspertas vertina teigiamai. Inovatyvioms įmonėms tai padėtų paprasčiau susigaudyti ir pasiekti viešąsias lėšas bei suvienodinti tam tikrus verslo ir mokslo rodiklius
„Inicijuotas institucijų apjungimas ir noras sukurti vieną inovacijų agentūra yra labai didelis sisteminis žingsnis į priekį norint pagerinti mūsų konkurencingumą. Tokia pertvarka turėtų palengvinti inovacijų vadybą šalies lygyje, stambinti paramos priemones iš valstybės pusės ir eliminuoti dabartinę sistemos fragmentaciją“.
Mokslas ir verslas neturi vienodų tikslų
Vienas iš Inovacijų reformos tikslų – ne tik padidinti šalies įmonių produktyvumą, skirti daugiau paramos lėšų inovatyvių produktų ir paslaugų kūrimui, startuolių raidai, bet ir aktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
T. Andriejauskas pritaria, kad šiandien nors ir turime gerų pavyzdžių, tačiau mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygis dar vis nėra pakankamas. Pasak jo, tam yra paprastas paaiškinimas: „Mokslas siekia savo tikslų, o verslas savo ir todėl bendradarbiavimas yra išskydęs. Tik išsikėlus bendrus verslo ir mokslo tikslus bei vardiklius, bus galima tą bendradarbiavimą pakelti į kokybiškai naują lygį“.
Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidento nuomone, šią problemą būtų galima spręsti sukuriant bendrus mokslo ir verslo konsorciumus, kuriuose butų užfiksuoti tiek verslo, tiek mokslo tikslai. T. Andrejauskas taip pat priduria, kad siekiant pokyčių, mes turime daugiau kreipti dėmesio į inovacijų komercinimą – t. y. dirbti su inovacijų įvedimu į globalią rinką, licencijavimu. Todėl vienareikšmiškai šią inovacijų reformą turi lydėti ir didėjančios investicijos.
„Pastebiu, kad mes neblogai vystome produktus iki įvedimo į rinką, o paskui, kai jau reikia įvesti į rinką, prasideda problemos. Kadangi inovacijos įvedamos į globalią rinką, tam reikia tam tikrų žinių, kompetencijų ir pinigų. Tie tyrėjai, mokslininkai, kurie sukūrė tas inovacijas, nebūtinai yra geri verslininkai. Todėl kartu su sisteminiais pokyčiais ir didėjančiomis viešojo sektoriaus investicijomis, paskui kurias sektų privačios investicijos, mes tikrai galime viską išjudinti“, - sako T. Andrejauskas.
Verslininkai ir mokslininkai vis dar kalba skirtingomis kalbomis
Lietuvos mokslų tarybos narys, lazerius kuriančios įmonės „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas, kalbėdamas apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą sako, kad šiandien mums svarbu auginti mokslo kompetencijas, didinti mokslinių idėjų kritinę masę, o tam turi užaugti nauja karta.
„Šiandien, deja, nesiformuoja nauja mokslininkų kritinė masė, nepakankamai auga naujų mokslininkų, neatsiranda naujų dėstytojų. Tokiu būdu nesiformuoja kompetencijos, kurios galėtų būti perduodamos jaunimui, nes tiesiog mažai yra tų kas jas perduoda. Dabar dauguma inovatyvių startuolių atsiranda ne iš universitetų. Didžiąją daugumą įsteigia tie, kurie padirbėję įvairiose kompanijose išeina ir nusprendžia sukurti kažką savo. Bet jie naudoja tai, ką jie gavo kompanijose, o ne iš mokslo“, - sako K. Jasiūnas.
Norint paskatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, reikalinga sukurti kritinę mokslinių idėjų masę. Pasak K. Jasiūno, šiuo metu tarp verslo ir mokslo kokybiškai mainai nevyksta, nes visi kalba skirtingomis kalbomis, turi skirtingus prioritetus. Tačiau nepaisant to, yra ne viena aukštų technologijų įmonė kaip „Ekspla“, kuri atranda sėkmingą dialogą su Lietuvos mokslininkais.
„Pas mus įmonėje dirba ne tik iš mokslo sferos atėję daktarai, bet mes ir patys užsiimame moksliniais tyrimais įmonės viduje. Lietuvoje be mūsų yra tik kelios lazerinės ir biotechnologijos kompanijos, kurios vysto dialogą su mokslininkais ir bendradarbiauja. Valstybė turi investuoti į mokslines kompetencijas, formuoti didesnę kritinę masę, kad akademinėje bendruomenėje užtektų ir tų kurie rašo straipsnius, ir tų kurie nori sukurti ką nors pritaikomo gyvenime. Taip atsiras, tie kurie nori kurti kažką inovatyvesnio moksle“, - kalba K. Jasiūnas.
Vienos agentūros steigimas yra vienas svarbiausių dalykų įvykusių per dešimtmetį
Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė Gerda Sakalauskaitė pastebi, kad inovacijų reformą yra labai svarbus žingsnis ir šią idėją verslo bendruomenė palaiko. Tik žinoma, svarbu, kad tai realybėje veiktų kokybiškai, o norint inovacijų srityje prisivyti pažangiausias valstybes, Lietuva turi didinti lėšas, skirtas šiai sričiai.
„Inovacijų reformą ir vienos agentūros steigimas turbūt yra vienas svarbiausių dalykų įvykusių per dešimtmetį. Šiandien mes matome daug fragmentacijos, daug lėšų taip ir lieka nepanaudotos realiems dalykams, kurie galėtų turėtų proveržį. Mes turime pagalvoti, kur investuoti lėšas, kad jos tiesiogiai liestų ekonomiką. Vienoje vietoje sukaupus visas kompetencijas ir finansavimą, galima tikėtis tikro proveržio“, - sako G. Sakalauskaitė.
Pertvarkos metu į vieną agentūrą bus konsoliduotos visos su inovacinės veiklos ir verslo skatinimu susijusios valstybės funkcijos, kurias šiuo metu atlieka kelios įstaigos – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Tai padės sukurti efektyvų verslo aptarnavimą pagal „vieno langelio“ modelį.
G. Sakalauskaitė pastebi, kad neretai jaunos įmonės net nesiima imti valstybės lėšų vieno ar kito projektui įgyvendinti, nes šiandien investicijų gavimo sistema yra per sudėtinga.
„Iki šiol mes turime keletą organizacijų, kur vienos teikia ekspertinę pagalbą, kitos finansinę. Neretai administraciniai kaštai norint pasinaudoti visomis įmanomomis paramomis, ypatingai mažai įmonei, yra praktiškai nepakeliama administracine našta. Visų pirma, vykdant inovacinį projektą reikia išsiaiškinti skirtingus reikalavimus, bendrautai su trimis ar keturiomis skirtingomis organizacijomis. Jos visos turi skirtingus reikalavimus, remia tave skirtingais etapais, tad susigaudyti visoje jūroje įrankių būdavo tikrai sunku“, - sako G. Sakalauskaitė.
Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė taip pat priduria, kad siekiant pokyčių, būtina nepamiršti auginti talentų.
„Deja, universitetuose nėra mokoma verslo vystymo, o jei tai ir vyksta, tai labai silpnai ir nekonkurencingai. Nėra ugdomi talentai, kurie išėję iš akademinės bendruomenės turėtų įrankius ir motyvaciją imtis verslo, startuolių veiklos. Resursus įliejame, bet susišnekėjimo su akademiniu pasaliu vis dar nėra‘“, - sako G. Sakalauskaitė.