Kaip pranešime spaudai sako pati įmonės vadovė Lina Šlegerienė, 500 tūkst. eurų metinių nuostolių bendrovei atsiėjo darbinių ryšių nutraukimas Rusijoje ir Baltarusijoje dar iki karo Ukrainoje pradžios, tačiau ir tai nepadėjo sklandžiai atsitraukti.
Galiausiai įmonės vardu veikiančios parduotuvės Rusijoje ir ryšiai su Baltarusijos rinka visuomenėje sukėlė nemažai klausimų.
Pasirinko teisinį kelią
Lygiai prieš metus, 2022-ųjų kovą, bendrovė „Audimas” viena pirmųjų Lietuvos rinkoje visiškai nutraukė santykius su Rusija ir Baltarusija. Greitą komandos sprendimo įgyvendinimą įmonė laiko sėkmingu žingsniu. Taip dar iki karo Ukrainoje pradžios 2021 m. 1 proc. tesiekę „Audimas“ pardavimai Rusijoje, praėjusiais metais tapo lygūs nuliui. Įmonė neeksportuoja į Rusiją ir per kitas šalis bei nutraukė bendradarbiavimą su vieninteliu fiziniu asmeniu, kuris anksčiau vykdė didmeninius produkcijos pirkimus. Paskutinį šio didmenos kliento užsakymą įmonė priėmė dar 2022 m, tačiau vos tik prasidėjus karui jis buvo atšauktas bei grąžintas sumokėtas avansas.
Šiuo metu bendrovė stengiasi užkirsti kelią prekių patekimui į šalį agresorę stebint didesnius užsakymus elektroninėje ar apsipirkimus fizinėse parduotuvėse, kuriuos galimai galėtų vykdyti perpardavinėtojai. Tai, kad nevykdoma prekyba Rusijoje ar Baltarusijoje patvirtina ir bendrovės pardavimai: eksportas į ne Europos Sąjungos (ES) šalis 2021 m. sudaręs 18 proc. bendrovės pardavimų, pernai siekė 11 proc. daugiausiai – į Šveicariją. Tiekimai į ES šalis 2021 m. sudarė 40 proc, 2022 m. – 39 proc, o daugiausiai jų buvo vykdoma į Švediją.
Pasak bendrovės direktorės, tai, kad Rusijos sostinėje Maskvoje šiuo metu neteisėtai veikia trys šio prekės ženklo parduotuvės, kuriose prekiaujama senų kolekcijų likučiais, tapo tikru smūgiu įmonės reputacijai. Nepaisant to, kad „Audimas“ atstovai sutartis su klientu nutraukė ir sugrįžti į Rusijos rinką neplanuoja, šioje šalyje ir toliau nelegaliai naudojamas „Audimas“ prekės ženklas, nors prekės ženklo apsauga galioja iki 2024 m. Savo veiksmų buvęs įmonės klientas nepakeitė net ir gavęs perspėjimus jo nenaudoti.
Šiuo metu minėtai buvusiai didmenos klientei yra pareikštos dvi pretenzijos dėl Rusijoje registruoto tarptautinio prekės ženklo „Audimas” naudojimo. Kaip ir numatyta šiose pretenzijose, į jas nereaguojant lietuvių bendrovė ėmėsi teisinių priemonių Rusijoje. „Nors ir buvo pateikti perspėjimai, juos įžūliai ignoravo ir nelegaliai veikiančių parduotuvių neuždarė. Šiuo metu teisiniu keliu kovojame su nelegaliais perpardavinėtojais bei atliekame tyrimą. Žinoma, Rusijos rinkoje kažką pasiekti teisiniu keliu yra sudėtinga ir teisininkai tai vadina kova su vėjo malūnais, tačiau nenuleidžiame rankų ir žinome, kad turime kovoti už savo vertybes. Negalime leisti vešėti tokiems vagims, kurie naudojasi svetima reputacija. „Audimas“ nuo tarpukario yra Lietuvos pasididžiavimas. Mums tai yra ištisa istorija, todėl prekės ženklo vagystė yra ypač skausminga“, – sakė L. Šlegerienė.
Pasitraukimas iš Baltarusijos rinkos
Nemažai visuomenės bei žurnalistų klausimų įmonė sulaukė ir dėl fabriko su Rusija glaudžius santykius palaikančioje bei nedemokratiškoje Baltarusijoje. Dar 2006 m. Lydos mieste atidarytą fabriką įmonė likvidavo vos prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, tačiau iki tol ne kartą buvo sulaukta komentarų dėl bendradarbiavimo ir su Baltarusijos olimpiniu komitetu siuvant aprangas olimpinei šalies rinktinei.
L. Šlegerienė pripažįsta, kad minėtas fabrikas Lydoje tris kartus bendradarbiavo su Baltarusijos olimpiniu komitetu siuvant rinktinės aprangas Sočio, Rio de Žaneiro ir Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, tačiau po 2018–ųjų bet kokį bendradarbiavimą nutraukė. Nors vertinant šiandienius įvykius investicijos tokiose šalyse kaip Rusija ar Baltarusija atrodo kitaip nei prieš 17 metų, kai jos buvo daromos, kaip sako L. Šlegerienė, sprendimai buvo priimami vertinant tuo metu buvusią padėtį ir laikotarpį, kai su Rusija ir Baltarusija dar buvo stengiamasi palaikyti diplomatinius santykius bei šiose šalyse veikė nemažai lietuvių valdomų verslų, o situacijai keičiantis buvo greitai reaguojama.
„Stebėjome politinę situaciją ir sustabdėme visą gamybą bei su vietos gamintojais sutarėme dėl visų darbuotojų perkėlimo ir išmontavus įrengimus didžiąją jų dalį pavyko pargabenti į Lietuvą. Šie žingsniai kainavo 500 tūkst. eurų metinių nuostolių, tačiau tai nėra finansinis klausimas, o greičiau jau vertybinis“, – pažymėjo pašnekovė.
Delsimo kaina
Kalbėdama apie pasitraukimą iš agresorės Rusijos bei karą Ukrainoje atvirai palaikančios Baltarusijos rinkų „Audimas” vadovė kaip svarbiausią rodiklį mini vertybes bei sako, kad sprendimu trauktis prasidėjus karui neabejojo.
„Vertybės šiuo atveju yra svarbiau nei trumpalaikė finansinė nauda. Tuo tarpu nuo pat karo pradžios duodame daugiau užsakymų gamintojams Ukrainoje. Ir anksčiau šioje šalyje turėjome savo partnerius, todėl tęsiame bendradarbiavimą bei kaip tik galėdami palaikome Ukrainą kovoje. Kartais atrodo tikrai sudėtinga, nes dingsta elektra, iškyla logistikos problemų, tačiau tai tik reikalauja papildomų mūsų pastangų ir planavimo“, – kalbėjo įmonės „Audimas“ direktorė.
Pasiteiravus, kaip ji vertina kitų Lietuvos įmonių veiksmus paliekant Rusijos ir Baltarusijos rinkas, L. Šlegerienė svarstė, kad tokiais atvejais tampa nebesvarbu, kiek kainuos pasitraukimas. Apibendrindama pokalbį direktorė pabrėžė, kad šiuo klausimu neverta delsti. Jos teigimu, išeiti iš autoritarinių valstybių rinkų delsę verslai galiausiai susidurs su daug didesnėmis kliūtimis.