aA
Nors valstybės valdomų įmonių (VVĮ) įgyvendinamos darnumo praktikos kol kas yra prasčiausiai vertinama valdysenos sritis, tačiau jai skiriamas dėmesys didėja. Valdysenos ekspertai sako, kad tvarios veiklos principai yra itin svarbūs viešajam sektoriui, ypač VVĮ, kadangi valstybė per šias įmones formuoja ir rodo atsakingo verslo pavyzdį visos šalies mastu.
Darnumo prioritetai – vis dažnesni VVĮ darbotvarkėje
© Pexels photo

„Šiuo metu darnus vystymasis yra viena iš prioritetinių valdysenos sričių tiek privačiame versle, tiek ir viešajame sektoriuje. Galbūt anksčiau ši sritis buvo suprantama tik kaip mados reikalas deklaruoti aplinkosaugines ir kitas socialiai atsakingo verslo veiklos kryptis, tačiau šiandien turime labai aiškiai išreikštas pasaulinio masto iniciatyvas, kuriomis tiek politinėje, tiek ir verslo darbotvarkėse siekiama suvaldyti klimato kaitą ir kurti švaresnę bei žalesnę ateitį“, – sako Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius.

Kartu su darnaus verslo iniciatyvomis, lūkesčiai auga ir informacijos apie tvarią veiklą atskaitomybei. „Jau dabar Europos Komisija peržiūri direktyvą dėl tvarumo atskaitomybės ir pažymi, kad esamas reguliavimas nebeatliepia rinkos dalyvių lūkesčių. Būtina aiškiau apibrėžti reikalavimus bei intensyviau audituoti pateikiamas tvarumo ataskaitas. Numatoma išplėsti ir reikalavimus dėl tvarumo ataskaitų rengimo, kurias rengti reikės platesniam ratui įmonių, tarp kurių pateks ir privataus verslo įmonės, ir VVĮ“, – pabrėžė V. Danielius.

Jis mano, kad darnios veiklos principų diegimas yra būtinas viešajame sektoriuje, ypač VVĮ. „Įgyvendinant politines darnaus vystymosi iniciatyvas, valstybė per savo valdomas įmones formuoja ir rodo atsakingo verslo pavyzdį visos šalies mastu. Ne gana to, šiandien valstybė kontroliuoja nemažai didelių įmonių, kurios turi milžiniškus pajėgumus ir suburia plačias bendruomenes – vien jau tai įpareigoja rinktis teisingus prioritetus, kurie atliepia darnios veiklos principus“, – pažymi V. Danielius

VVĮ darnumo srityje stebimi teigiami pokyčiai

Tiek pernai, tiek ir ankstesniais metais Valdymo koordinavimo centro atliktas VVĮ gerosios valdysenos indeksas rodo, kad darnus vystymasis kol kas yra prasčiausiai vertinama valdysenos sritis. Darnumo praktikos 2019-2020 metais neigiamai įvertintos daugiau nei 70 proc. visų VVĮ.

Valdymo koordinavimo centro projektų vadovas Jokūbas Niedvaras pažymi, kad dauguma VVĮ vis dar nėra sistemiškai nusistačiusios darnumo tikslų bei veiklos principų. „Vykdomos VVĮ darnumo iniciatyvos dažnai neturi aiškios krypties ir nesisieja su svarbiausiais įmonės daromais poveikiais. Taip pat gana retai nusistatomi konkretūs ir pamatuojami tikslai, neidentifikuojami svarbiausi poveikiai ir neįtraukiamos suinteresuotosios šalys. Dalyje VVĮ darnumas daugiau plėtojamas tik rinkodaros ir filantropijos tikslais“, – pabrėžė jis.

Valdysenos ekspertus pozityviai nuteikia tai, kad kasmet vis daugiau VVĮ atsakingos veiklos principus įtvirtina vidaus dokumentuose bei prie strateginių tikslų įtraukia ir su darnumu susijusius tikslus. „Teigiamą postūmį šioje srityje davė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatytas reikalavimas didžiausioms įmonėms rengti standartizuotas darnumo (socialinės atsakomybės) ataskaitas. Reikšmingą poveikį turi ir Valdymo koordinavimo centro skiriamas papildomas dėmesys šiai sričiai. Kasmet sudaromas VVĮ gerosios valdysenos indeksas šiuo metu yra vienas pagrindinių įrankių, vykdant darnumo praktikų sklaidą tarp VVĮ“, – pažymi J. Niedvaras.

Įmonės dalinosi darnumo praktikų įgyvendinimo patirtimi

Šiandien Valdymo koordinavimo centro organizuotoje nuotolinėje diskusijoje „Ar galima išgyventi be darnumo veikloje?“ dalintasi geriausiomis darnumo praktikomis tiek viešojo sektoriaus, tiek privataus verslo įmonėse.

Vienos didžiausių valstybės valdomų energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ darnaus vystymosi vadovas Valentas Neviera pristatė informacijos atskleidimo ypatumus, remiantis suinteresuotųjų šalių lūkesčiais.

„Sunku įsivaizduoti darnią veiklą tokios įmonės ar organizacijos, kuriai nerūpi jos suinteresuotųjų šalių lūkesčiai ir vertinimas. Patiriame, kad susirinkti grįžtamąjį ryšį nėra paprasta, bet tikrai verta dėl to pasistengti. Žinodami, kas svarbu suinteresuotoms šalims, pagal ką jos vertina mūsų pasiekimus ir atliepdami tai savo veikloje, galime iš tikrųjų veikti darniai – tiek kurdami vertę kitiems, tiek patys gaudami darnumo naudas: per geresnę reputaciją, platesnes finansavimo galimybes ir kt.“, – tikina V. Neviera.

Atsakomybę reikia išmatuoti ne tik žodžiais, bet ir skaičiais

„Daugelį metų bendrovės tikslas buvo atitikti galiojančius aplinkosauginius reikalavimus, tačiau dabar bendrovė žengė ryžtingą žingsnį, pati ėmėsi lyderystės šioje srityje ir užuot atitikusi reikalavimus, siekia pati kurti ateities vandentvarką, brėžti naujas kryptis, naujas normas, prisiimti naujus griežtus įsipareigojimus visų pirma sau, tačiau to paties tikėdamasi ir iš partnerių, klientų, kiekvieno save atsakingu laikančio visuomenės nario“, – kalbėjo „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Jis pažymėjo, kad 2020-2030 m. „Vilniaus vandenys“ Socialinės atsakomybės strategijoje išsikėlė net 15 su socialine atsakomybe susijusių tikslų, visi jie grįsti „Nulio pasiteisinimų“ arba nulinės tolerancijos principu. Tarp numatytų pasiekti tikslų: nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų ir t.t. Šių tikslų įsivertinimui pasitelkiamas Žaliasis indeksas (tvarumo tikslų pasiekimo įvertinimas) ir Socialinės atsakomybės indeksas, rodantis, kaip bendrovė didina klientų pasitenkinimą bei paslaugų kokybę.

Taip pat renginyje dalyvavo ir gerąsias tvarumo praktikas pristatė jau beveik dešimt metų įvairiose privataus sektoriaus tarptautinėse bendrovėse dirbanti ir šiuo metu „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės pareigas einanti Gabrielė Šerėnienė.

„Mūsų parduotuvę pasirinkęs pirkėjas renkasi sistemišką ir nuoseklų požiūrį į tvarumo įgyvendinimą. Tai atsispindi infrastruktūroje ir technologiniuose sprendimuose, prekių pasirinkime, organizacijos kultūroje, galimybėje perkant produktus ar taromatuose priduodant tarą aukoti labdarai bei daugelyje kitų aspektų“, – sakė G. Šerėnienė. Ji pristatė, kaip gimsta tvarumo tikslai ir rodikliai, kaip įvairios funkcijos bendradarbiauja juos įgyvendinant, kaip matuojamas tvarumo efektyvumas.

Diskusija „Ar galima išgyventi be darnumo veikloje?“ yra tęstinis Valdymo koordinavimo centro organizuojamo VVĮ sektoriaus gerųjų valdysenos praktikų dalijimosi ciklo renginys.

Šioje rubrikoje publikuojami įmonių ir organizacijų pranešimai spaudai. Už jų turinį atsako juos atsiuntę asmenys ir jų atstovaujamos organizacijos.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Palangos oro uoste diegiami ekologiniai sprendimai: nulinės anglies dvideginio emisijos oro uoste link

Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir...

„Orion Global PET“ Klaipėdos LEZ plečia saulės jėgainę

Klaipėdos LEZ veikianti Tailando „Indorama Ventures“ grupės narė PET gamintoja UAB „Orion...

Kauno informacinių technologijų mokykloje - pirmoji Lietuvoje mobiliosios įrangos remonto klasė

Naujuosius mokslo metus profesinio ugdymo Kauno informacinių technologijų mokykla (KITM) pasitiko su...

Nestlé Lietuvoje pristato naujieną kavos mėgėjams

Kavos gurmanai Lietuvoje namuose gali mėgautis veganiška kava kapsulėse. Nestlé inovacija, kurią...

Tyrimas parodė – lietuviai linkę keisti vartojimo įpročius dėl tvarumo

Tvarumas Lietuvos gyventojams – pažįstama sąvoka. Net 88 proc. didmiesčių gyventojų teigia...

Top naujienos

Blinkevičiūtė apie Galimybių pasą didžiosiose parduotuvėse: šį absurdišką reikalavimą reikia atšaukti (99)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia nematanti...

IT milžinė įžengė į Lietuvą: samdys šimtus darbuotojų, tikisi tapti viena didžiausių įmonių (91)

Vasarą Lietuvos IT sektorių papildė dar vienas didelis žaidėjas – Airijos profesinių verslo...

Situacija dėl kovido kelia susirūpinimą: Šimonytė neatmeta, kad gali prireikti papildomų sprendimų papildyta (544)

Situacija dėl kovido kelia susirūpinimą. Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad gali...

Ministerijų darbuotojai grįžti į darbo vietas neskuba: mažiausiai imunizuotųjų nuo COVID-19 – URM (7)

Didžiausią imunizacijos nuo COVID-19 lygį šiuo metu yra pasiekę Energetikos ministerijos...

Po pagalbos prašymo pateko į baisiausią košmarą: buvęs partneris mano ir vaikų gyvenimą pavertė pragaru (10)

Šiandien Karolinos (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomas) ir jos vaikų istorija skamba...

Vilniaus jau šią savaitę vėl laukia protestas: Astrauskaitė Vyriausybei turi naujų priekaištų (129)

Skandalingojo rugpjūčio 10–osios dienos protesto, kuris vėliau virto riaušėmis prie Seimo...

Šimonytė sulaukė klausimo, ar iš tiesų Nausėdos dėka buvo suvaldyta migrantų krizė

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis...

Argentinos ir Serbijos žvaigždės stebisi viešnage Lietuvoje: nesitikėjome, kad bus tokios sąlygos (58)

Nors Lietuvoje vykstantis pasaulio salės futbolo čempionatas nedžiugina sirgalių gausa, patys...

Izraelis trečiąja doze paskiepijo 3 mln. gyventojų: jau matomas poveikis (72)

Trečioji vakcinos nuo COVID-19 dozė gali smarkiai sumažinti sergamumą COVID ligomis tarp 60...

Prancūzijoje nuo darbo nušalinti tūkstančiai nevakcinuotų sveikatos darbuotojų (2)

Tūkstančiai sveikatos priežiūros darbuotojų Prancūzijoje nušalinti nuo darbo nemokant jiems...