Tyrimas: šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvos savivaldybėse

Remiantis įvairiais skaičiavimais 2009-2015 m. laikotarpiu Lietuvos šešėlinės ekonomikos lygis varijavo vidutiniškai nuo 16,4 proc. nuo BVP (Putnins, Sauka, 2015) iki 25,5 proc. nuo (Meidina, Shneider, 2018). Iš tikrųjų esant tokiam bendram dydžiui, sudėtinga spręsti apie šalies regionų situaciją šešėlinės ekonomikos klausimais.

Šešėlinės ekonomikos lygio apskaičiavimą visose 60 Lietuvos savivaldybių (iki tol nebuvo rasta tyrimų, kuriuose būtų apskaičiuotas šešėlinės ekonomikos mastas pagal regionus) projekto Gerovės visuomenė „Tarpusavio ryšiai tarp nedarbo lygio ir šešėlinės ekonomikos Lietuvos regionuose“ mokslininkų komanda atliko pirmą kartą.

Skaičiavimams imtas 2001-2019 m. laikotarpis. Šešėlinės ekonomikas mastas vertintas pagal dvi rodiklių grupes: indikatorius (įmonių skaičius, paramos gavėjų skaičius, bendras savivaldybės biudžetas, savivaldybės biudžetas socialinei apsaugai ir savivaldybės biudžetas sveikatos apsaugai) ir priežastinius veiksnius (užimtumo lygis, nedarbo lygis, darbo užmokestis, gyventojų skaičius, gyventojų tankumas, imigracija, emigracija, nefinansinių korporacijų skaičius, pensiją gaunančių pensininkų skaičius ir išlaidos šeimoms, auginančioms vaikus, išmokos).

Mimic modelio metu gauti rezultatai atskleidė, kad užimtumo lygis, imigracija ir gyventojų tankis teigiamai veikė šešėlinės ekonomikos lygį visose savivaldybėse. Lyginant, kuris veiksnys turėjo didesnę įtaką šešėlinės ekonomikos lygiui, mokslininkai padarė išvadą, kad užimtumo lygis turėjo didesnį poveikį nei imigracija prieš krizę ir po jos, tačiau krizės laikotarpiu, priešingai, imigracija darė didesnę įtaką nei užimtumo lygis šešėlinei ekonomikai.

Palyginimui pateikiama dešimt savivaldybių, kurios turėjo mažiausią ir didžiausią šešėlinės ekonomikos lygį trimis periodais:

Savivaldybių dešimtukas su mažiausiu šešėlinės ekonomikos lygiu

						Pakilimo laikotarpis(2011-2019)
Prieš krizinis laikotarpis(2001-2006)			Krizinis laikotarpis (2007-2010)
	Mediana	Stand. Nuok.		Mediana	Stand. Nuok.		Mediana	Stand. Nuokt
Kazlų Rūdos	16,495	5,746	Molėtų	17,542	7,119	Birštono sav.	10,485	3,525
Kupiškio	17,183	7,154	Elektrėnų	18,800	4,505	Varėnos r.	11,532	3,324
Kalvarijos	17,600	5,107	Zarasų raj.	19,745	9,587	Akmenės raj.	11,552	3,474
Neringos	17,934	8,135	Lazdynų raj.	19,987	7,243	Rietavo	11,777	3,791
Akmenės raj.	18,500	21,517	Pakruojo raj.	20,070	6,275	Pagėgių	12,661	3,007
Birštono sav.	18,857	6,797	Šilalės	20,131	2,959	Zarasų raj.	12,676	3,666
Panevėžio	20,180	4,250	Anykščių	20,554	3,541	Rokiškio	12,776	3,531
Palangos	20,188	9,745	Biržų raj.	20,744	3,687	Šakių raj.	13,032	3,545
Skuodo	20,374	13,361	Kauno r.	23,495	9,044	Utenos raj	13,249	3,321
Pagėgių	20,376	7,640	Telšių raj.	23,638	3,681	Kazlų Rūdos	13,593	3,105

Šio tyrimo kontekste šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvos savivaldybėms per tris nagrinėjamus laikotarpius - ekonomikos pakilimas (2001-2006), ekonomikos krizė (2007-2010) ir ekonomikos atsigavimas (2011- 2019 m.) - įvertintas pirmą kartą.

Imigrantų skaičius, užimtumo lygis ir gyventojų tankumas buvo nustatyti kaip pagrindiniai šešėlinės ekonomikos veiksniai Lietuvos savivaldybėse. Iki šiol moksliniuose tyrimuose beveik nebuvo atsižvelgta į oficialios imigracijos poveikį; daugiausia dėmesio skirta neoficialios imigracijos neigiamam poveikiui „šešėliui“ darbo rinkoje.

Išvada, kad užimtumo lygis taip pat pakelia šešėlinės ekonomikos lygį, skatina gilintis į užimtumo priežastis, pavyzdžiui, mokant darbo užmokestį „vokeliuose“, nedeklaruojant gaunamų pajamų ir kt.

Blogiausia situacija buvo krizės laikotarpiu, kai didžiausias šešėlinės ekonomikos lygis užfiksuotas Širvintų, Šalčininkų, Ukmergės ir Kretingos rajonų savivaldybėse (šešėlinės ekonomikos lygis siekė 32 - 35 proc. BVP).