aA
Pastarąjį dešimtmetį rinka suformavo natūralų poreikį didinti investicijas į technologijas ir taip susikurti konkurencinį pranašumą. Technologijų pažanga, industrijų skaitmenizacija keičia verslo ir gamybos tendencijas. Vis dėlto technologijų transformacijos vieniems gali atverti neregėtas galimybes verslui, net ir esant labai mažu žaidėju rinkoje, o štai didžiųjų korporacijų pernelyg lėta reakcija į šiuos atsinaujinimus gali negrįžtamai paveikti net ir kasmet sėkmingiausių kompanijų sąrašuose „Fortune 500“ šmėžuojančius gigantus, – sako JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ prezidentas Aurimas Adomavičius.
Aurimas Adomavičius
Aurimas Adomavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Daugiau nei prieš dešimtmetį su bičiuliais įkūręs ir sėkmingai Jungtinėse Amerikos Valstijose verslą plėtojantis Amerikos lietuvis, įmonės pranešime spaudai dalijasi įžvalgomis apie technologijų pokyčių tendencijas ir verslo skaitmenizacijos procesus.

Kokias tendencijas pastebite, kaip vyksta pasaulinių įmonių skaitmenizacijos / technologizacijos procesai, žiūrint į verslo perspektyvas globaliu mastu?

Žiūrint į pasaulinę rinką, kaip vystosi technologijos ir kaip tą rinką veikia, iki šiol jau esame matę daugybę industrijų, kurias paveikė, ir dar vis veikia, technologijų pažanga. Šios industrijos dažniausiai yra arti kliento (B2C – verslas klientui). Kadangi B2C industrijose klientų yra labai daug, technologijų pritaikymas jose labai greitai duoda apčiuopiamos naudos ir grąžos, ar tai būtų kokio nors proceso automatizacija, operacinio našumo pagerinimas, ar, pavyzdžiui, galimybė pietus ar viešbučio kambarį užsisakyti internetu ir t.t. Būtent patys vartotojai ir jų elgsena paskatino visą industriją sparčiau judėti šia linkme.

Yra tokia vizualizacija, kurią naudoja daugybė konsultacinių įmonių, pavyzdžiui, „McKinsey & Co“. Ji vadinama skaitmenizacijos pasikeitimo sūkuriu (angl. transformation vortex). Industrijas, esančias arčiausiai vartotojo, galima įsivaizduoti esant pačiame šio sūkurio centre, o industrijas, kurios labiau susijusios su verslo aptarnavimu (B2B – verslas verslui), galima pavaizduoti esant toliau nuo šio centro, sūkurio periferijoje. Pastarosiose taikomi technologiniai sprendimai yra kompleksiškesni, aptarnaujamų vartotojų skaičius yra žymiai mažesnis nei B2C, tad investicija į technologijas jose yra mažesnė nei B2C industrijose. Vis dėlto jos po truputį yra traukiamos link šio sūkurio centro.

Kaip tai atrodo iš verslo perspektyvos ir ką tai reiškia?

Šio modelio ateitis tokia, kad daug industrijų jau dabar yra neatpažįstamai transformuotos naujausių technologijų, pavyzdžiui, taksi ar apgyvendinimo. Kitos industrijos yra šiek tiek toliau nuo šio centro ir link jo juda lėčiau, tačiau tai daro užtikrintai ir neišvengiamai, pavyzdžiui, finansų industrija ir investicijos į ją. Toliausiai nuo centro pastebimos tos sritys, kurias galima laikyti savotiškai užšalusiomis laike – tai gamyba (tai daugiau „verslas verslui“ tipo industrija), kurioje didesnis dėmesys skiriamas žaliavai, jos apdorojimui ir pavertimui produktu, tad atitinkamai jai daug sunkiau transformuotis, kai vyraujantis darbuotojo modelis yra ne išmanusis darbuotojas (angl. knowledge worker), o labiau surinkimo linijos (angl. assembly line).

Kaip ši technologijų transformacija keičia didžiąsias korporacijas?

Visos industrijos, pradedant sveikatos apsauga ir baigiant transportu bei logistika, patenka į šio sūkurio perimetrą ir yra daugiau ar mažiau traukiamos gilyn į centrą. Ką leidžia technologijos: jei sūkurio paribiuose yra koks nors gamintojas ir investuodamas į technologijas, jis pakelia savo našumą bei priartėja prie centro, automatiškai tampa labiau kompetentingu savo rinkoje. Visi kiti jo konkurentai ilgainiui iškrenta iš žaidimo, kadangi yra už jį lėtesni. Taigi, šios vizualizacijos pagrindinė esmė yra parodyti, kad investuodama į technologijas, bet kurioje rinkoje esanti įmonė gali tapti labiau kompetentinga ir konkurencinga nei buvo anksčiau – didinti darbo našumą, mažinti sąnaudas ir t.t.

Kaip Lietuva atrodo šiame technologinių industrijų permainų žemėlapyje?

Norint plačiu mastu investuoti į vidines organizacijos transformacijas naudojant technologijas, reikia skirti dešimtis ar šimtus milijonų eurų. Tikslas yra ne tik nusipirkti tinkamą programinę įrangą, bet ir iš esmės transformuoti pačią organizaciją tam, kad ji būtų pasirengusi ta įranga efektyviai naudotis. Reikia pakeisti darbuotojus, nes atsiradus naujoms technologijoms jie pasidaro nekompetentingi jomis naudotis; pakeisti organizacijos struktūras, valdymo modelius ir t.t. Taigi, pradinei, pavyzdžiui, 20 milijonų eurų investicijai į naujesnes technologijas, dar reikia 50 milijonų investicijų į vidinius pokyčius, leisiančius efektyviai šias technologijas išnaudoti.

Kadangi kalbama apie tokias investicijas, jas sau leisti gali tik labai didelės organizacijos, turinčios daug lėšų. Kita vertus, per investavimą į technologinius sprendimus mažesnėms organizacijoms pasidaro lengviau būti kompetentingesnėms didesniųjų atžvilgiu. Ne atsitiktinumas, kad per pastaruosius dešimtmečius atsirado daugybė mažesnių organizacijų, kurios per sumanų investavimą į technologijas nesunkiai nukonkuravo senesnes ir žymiai didesnes organizacijas, kurios laikėsi senų veikimo modelių. Tai liudija vis didesnis sėkmingiausių kompanijų nestabilumas tokiuose sąrašuose, kaip „Fortune 500“. Jei anksčiau šis sąrašas atrodė stabiliau, šiais laikais, per paskutiniuosius dešimt metų, jis yra visiškai nenuspėjamas. Ir viskas dėl galimybių, kurias suteikia technologijos – dėl jų mažos kompanijos gali greitai pasiekti verslo Olimpą, o didesnėms kyla pavojus netikėtai jį palikti.

Koks įprastas tokio tipo investicijų ir jų atnešamos naudos santykis?

Nėra paprasto modelio, pagal kurį būtų galima lengvai paskaičiuoti, kiek pelno grįš investavus X kiekį pinigų į technologinius sprendimus organizacijos viduje. Organizacijos transformacija, pritaikant naujesnes technologijas, dažniausiai reiškia ir įmonės verslo modelio pokyčius – verslo modelis ilgainiui pakinta su naujos technologijos taikymu. Savaime suprantama, paleidus į rinką naują skaitmeninį produktą, reikia turėti ir įrankių, kuriais būtų galima pamatuoti investicijos atnešamą naudą. Tai gali būti įvairiausios analitinės iniciatyvos ir projektai, vartotojų nuomonės apklausos bei specifiniai parametrai, kuriais galima būtų kuo tiksliau įvertinti šią naudą. Manau, kad pastaruosius ganėtinai lengva nustatyti ir sekti, jei kalbama apie specifinį produktą, pavyzdžiui, bankas gali ganėtinai tiksliai paskaičiuoti, ko norima pasiekti investuojant į vieną ar kitą produktą. Svarbiausi parametrai, norint atlikti tokio pobūdžio skaičiavimus, yra pamatuojami, pasiekiami ir konkretūs. Kiekvieną kartą investuojant, svarbu atsižvelgti į šiuos parametrus. Geras sveikatos apsaugos srities pavyzdys JAV – vienas iš mūsų klientų nusprendė eliminuoti skambučius ir gydytojus priskirti į pamainas automatizuotu būdu. Pradžioje jie išsikėlė tikslą, kad taip paskirstys 5 proc. visų pamainų. Ilgainiui šį skaičių kėlė, nuolat matavo ir tokiu būdu iš esmės transformavo specifinę savo verslo grandį. Dabar pamainų skirstymas jų versle vyksta naudojantis mobiliąja aplikacija. Taip iš proceso eliminavus žingsnį, kuriame kas nors turėjo daktarams priskirti laisvas pamainas ir visus šiuos pokyčius sekti, atitinkamai buvo pašalintos ir su tuo susijusios rizikos, tapo įmanoma tiksliai paskaičiuoti, kiek laiko buvo sutaupyta, kaip kito su darbo organizavimu susijusių klaidų skaičius ir t.t.

Ar globalios ekonomikos tendencijos stabdo spartesnę pažangą bei investicijas į technologijas?

Visi elgiasi atsargiau, kai ko nors bijo. Tokia yra natūrali verslo reakcija į ekonomikos tendencijas. Kas yra keista, ypač kalbant apie Amerikos rinką, jog po daugybės metų augimo ji vis dar yra labai stipri. Investicijos į technologinius sprendimus ir atsinaujinimus daromos dažniausiai neatsižvelgiant į bendrą ekonominę situaciją, nes tos organizacijos transformacijos siekia ne dėl to, kaip atrodo šie metai, o todėl, kad jie bijo po kai kurio laiko apskritai išnykti, tapti nebekonkurencingais. Taigi, transformacijos dažniausiai yra daromos žvelgiant būtent į ateitį, o ne siekiant sutaupyti čia ir dabar. Kita vertus, šios transformacijos pačioms organizacijoms leidžia tapti žymiai preciziškesnėmis – iš operacinio efektyvumo pusės, organizacijos gali tapti žymiai spartesnėmis, ryškesnėmis, greičiau judančiomis, sutaupančiomis daugiau pinigų. Sunkesniais laikais kaip tik ryškiau investuojama į technologijas, kadangi tai leidžia organizacijoms greičiau vykdyti užsakymus, geriau aptarnauti klientus, optimizuoti žmogiškuosius išteklius ir t.t.

Jūsų įmonė daugiau nei dešimtmetį kuria pažangią programinę įrangą ir dirba su Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos rinkomis. Ar kada nors svarstėte galimybę pradėti dirbti ir su Lietuvos rinka?

Lietuvos rinka yra probleminė, kadangi ji sąlyginai ganėtinai maža – dirbant tik su Lietuvos rinka reikia susitaikyti su mintimi, kad daugiausia teks dirbti su daugiausiai 3 milijonais vartotojų, tad šioje rinkoje investicija į programinę įrangą iš pat pradžių tampa labai ribota. Jei esi pasaulinio masto operatorius, viskas yra gerai. Dirbame su įmonėmis, kurių pagrindiniai biurai yra ne Lietuvoje, kadangi būtent jos investuoja į technologines inovacijas.

Kaip šiame kontekste, ypač lyginant su JAV rinka, atrodo situacija Lietuvoje? Kada galima tikėtis panašių tendencijų ir čia?

Dėl lietuvių labai tiksliai kalbėti ir prognozuoti negaliu, bet galiu paminėti estų pavyzdį, kaip jie sutvarkė ir skaitmenizavo asmens tapatybės valdymą. Lietuvoje, savaime suprantama, yra didelė erdvė priimti efektyvius ir teisingus sprendimus, ypač sisteminius pakeitimus visos šalies mastu. Kai šalis yra maža, turi sąlyginai nedaug gyventojų, kurie daugiausia koncentruojasi miestuose, sistemos, kurias reikia pertvarkyti, taip pat yra ganėtinai mažos, tad šioje vietoje yra labai aiški galimybė atnaujinti sistemą, padaryti ją efektyvesnę.

Apie technologinių industrijų sektoriaus permainas „Devbridge“ prezidentas A. Adomavičius šiemet dalysis ir didžiausioje Vadovų konferencijoje „EBIT“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Pasaulinės sėkmės sulaukusios įmonės bendraįkūrėja Lašaitė-Kamantauskė: šeimoje buvo nuolat kartojama, kad viskas įmanoma (30)

„ CGTrader “ vadovė Dalia Lašaitė-Kamantauskė – yra puikus pavyzdys, kaip vienam verslui...

Kavos žmogus Kratulis – apie degtukų verslą, keliones į karščiausius pasaulio taškus ir geros kavos medžioklę (58)

Kavos medžiotojas, keliautojas, verslininkas – kokį epitetą bepasirinksi, viskas jam tinka....

Eugenija Grižibauskienė | D+

Savotiškiems finansų medikams vadovaujanti Grabinskė – apie pandeminį šoką, Grybauskaitės pamokas ir gyvenimo variklį (5)

Deimančiukas „ Aviva Group“ karūnoje – taip pusiau juokais, pusiau rimtai apie „ Aviva...

Šeima, lyderiaujantis verslas ir obelų sodas pagal Stragienę: darbingiausius metus pragulėti po palmėmis – ne mums (109)

Į „ Biok Laboratorijos “ vadovės ir bendrasavininkės Romualdos Stragienės giminės kraują...

Top naujienos

Kunigo įrašas sukėlė neregėtas audras: kur prasideda ir baigiasi žodžio laisvė? (1)

Kunigo Algirdo Toliato raginimas pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją supriešino...

Butą įsigijusi mergina susidūrė su „Hanner“ akibrokštu: prieš įjungdami liftą paprašė remonto nuotraukų (118)

Butus „ Hanner “ daugiabučiuose perkantys žmonės turėtų žinoti, kad liftais naudotis galės...

Simona Voveriūnaitė | D+

Politikas, kuris nenorėjo būti populiarus – ir jam tai pavyko, kaip niekam (4)

Niekada populiariu politiku nesiekęs tapti Andrius Kubilius šį savo planą, atrodo, įvykdė su...

Šimonytė atsargiai vertina Nausėdos prognozes dėl skiepijimo: nematau prasmės žongliruoti skaičiais (186)

Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina prezidento Gitano Nausėdos po Europos Vadovų...

Užkalnis: kvepiu, kai elitų elitas, ir dar su maišu pinigų (4)

Nepykite, gerieji mano skaitytojai, tai tik dar viena antraštė panervinti piktuoliams, kurie...

Mūsų laukia pasaulis, kuriame išnyks daugelis ligų: kokios paslaptys gaubia dirbtinį intelektą? (39)

Dirbtinis intelektas (DI) jau sėkmingai darbuojasi, reguliuodamas transporto eismą, diagnozuodamas...

Remigijus Misiūnas | D+

Tragiška Petro Raulinaičio odisėja: kaip bandymas išsisukti nuo tarnybos I-ajame pasauliniame kare atsirūgo dešimteriopai (1)

Prasidėjus I pasauliniui karui imigrantai Didžiojoje Britanijoje galėjo jaustis ramiai – jiems...

Šiuos 7 vaikų pamėgtus produktus profesorius vadina tragedija: kuo greičiau išmeskite tai iš šaldytuvo (198)

Mylėdami ir besirūpindami savo vaikais, tėvai nori jiems paties geriausio. Būtent todėl...

Kaip dzūkė pardavinėja derlių: medų, braškes ar pomidorus palieka prie kelio (10)

Ūkininkai, užsiimantys keliomis veiklomis, dažnai neturi laiko stovėti už prekystalio ar mėginti...

Naujausia koronaviruso statistika: tęsiasi protrūkiai įmonėse, darželiuose, ligoninėse (86)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...