Biudžetas laikosi ant kelių didžiųjų įmonių
Finansų ministerijos duomenimis, praėjusiais metais į valstybės ir savivaldybių biudžetą buvo surinkta apie 10,783 mlrd. eurų. Vien į VMI sąskaitas 500 didžiųjų šalies įmonių sumokėjo 5,379 mlrd. Eur, kurie sudarė pusę minėto biudžeto. Svarbu tai, kad į šią sumą buvo įskaičiuoti įmonių sumokami mokesčiai, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI): pelno bei gyventojų pajamų mokesčiai, įskaitant ir netiesioginius – pridėtinės vertės mokestį (PVM) bei akcizus.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, į 2019 metų biudžetą daugiausiai – 3,776 mlrd. Eur – surinka būtent iš PVM; 3,446 mlrd. Eur – iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM); 1,487 mlrd. Eur – iš akcizinių prekių ir 759,1 mln. Eur – pelno mokesčių.
Lietuvos verslo konfederacijos (toliau – LVK) vadovo Valdo Sutkaus teigimu, tai, jog pusė šalies biudžeto yra sunešama vien tik kelių šimtų stambiųjų įmonių, turint galvoje smulkiojo bei vidutinio verslo indėlį, yra normalus reiškinys. Būtent stambieji verslai generuoja didžiulius pinigų srautus, sumoka daugiausiai mokesčių ir stumia biudžetą į priekį.
„Mano nuomone, Lietuvoje smulkusis verslas yra pernelyg fetišizuojamas, t. y., manoma, kad jis yra ekonomikos pagrindas ar stuburas. Mes turime aiškiai suprasti, kad mažos įmonės gali būti ekonomikos stuburu tik žemų technologijų ar ekonomiškai neišsivysčiusiose visuomenėse. (…) Industrinėje visuomenėje tą kapitalą, apyvartines lėšas ar ekonominį pagrindą sudaro didelės įmonės. Stambūs verslai generuoja kapitalą, o smulkios įmonės, didžiąja dalimi, veikia aplink: ką nors tiekia toms įmonėms, maitina jų darbuotojus, teikia kitas paslaugas ir pan.“, – įsitikinęs V. Sutkus.
Vis tik „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, tendencija, kai didelė dalis šalies biudžeto priklauso nuo pagrindinių mokesčių mokėtojų, yra rizikinga.
„Tai reiškia, kad valstybė pakankamai stipriai priklauso nuo kelių didžiųjų mokesčių mokėtojų. Tokiu atveju, kai ekonomika auga ir viskas yra gerai, biudžetas labai stipriai pasipildo, tačiau tuomet, kai ekonomikos augimo nėra, mes tai labai stipriai pajaučiame per biudžeto pajamas“, – nuogąstavo A. Izgorodinas.
Pasak LVK vadovo, nacionalinis Lietuvos biudžetas būtų dar didesnis, jei šalyje veiktų daugiau tikrai stambių įmonių: „Dažnai sakoma, kad mes surenkame mažai biudžeto, tačiau Lietuvos verslas sumoka sąlyginai mažai korporacinių mokesčių, pavyzdžiui, pelno. Taip yra todėl, kad mes neturime didelių verslų: yra keletas bankų ir prekybos įmonių. Jeigu čia veiktų didelės korporacijos, mokančios didelius pelno mokesčius, tuomet mūsų biudžetas atrodytų geriau nei dabar.“
Daugiausia mokesčių – iš parduodančių vidaus rinkoje
Daugiausiai mokesčių, kaip ir ankstesniaisiais metais, surinkta iš akcizų mokėtojų – naftos, tabako ir alkoholinių gėrimų rinkose veikiančių įmonių.
Vis tik akcizo, kaip ir PVM mokesčiai, yra sumokami ne iš įmonių, o iš šiuo mokesčiu apmokestintus produktus įsigyjančių pirkėjų kišenės. Nors valstybei šį mokestį perveda pačios įmonės, mokestinė našta tenka pirkėjams: akcizo mokestis, kaip ir PVM, yra įtraukiamas į galutinę prekės kainą.
V. Sutkaus nuomone, kalbant apie didžiausią indėlį į valstybės bei savivaldybių biudžetą įnešančias įmones, kur kas tikslingiau būtų į tai neįtraukti pastarųjų mokesčių.
„Sakyti, kad mokesčių, pavyzdžiui, akcizo, mokėtojas yra tam tikra įmonė – nėra teisinga. Įmonės, kurios prekiauja alkoholiniais gėrimais, nuo gautų pinigų moka akcizą. Bet tai nėra tie pinigai, kuriuos uždirbo įmonė. Tai nėra pelno mokestis. Įmonei tiesiog patikėta funkcija surinkti akcizą. Kad įmonių sąrašas būtų objektyvus, akcizo mokėtojai turėtų būti išskirti“, – įsitikinęs LVK vadovas.
A. Izgorodino teigimu, akcizai ir PVM sudaro didžiąją dalį šalies biudžeto pajamų, todėl šiuos mokesčius nors netiesiogiai sumokančių verslų indėlis – tikrai reikšmingas. Priešingai, kalbėti tik apie įmonių sumokamus pelno mokesčius, eksperto nuomone, būtų netikslinga, mat dalis pelno neretai yra investuojama. Be to, praėjusiais metais dėl situacijos pasaulio rinkose ir investicijų dalies įmonių pelnas galėjo būti kur kas mažesnis.
„Kuo daugiau investuoji, tuo mažesnis yra tavo pelnas, o praėjusiais metais investuojama buvo daug. Be to, pernai eksportuotojai, ypač gamybininkai, dėl susiklosčiusios situacijos eksporto rinkose masiškai mažino savo eksporto kainas, todėl gana stipriai susitraukė pramonės pelnas, pelno maržos“, – teigia jis.
Pasak ekonomisto, VMI pateiktame didžiausius mokesčius sumokančių įmonių sąraše dominuoja į vidaus rinką orientuoti verslai (priklausantys nuo vartojimo, akcizų). Jei įmonių indėlis į šalies biudžetą būtų vertinamas pagal jų apyvartą, jo teigimu, sąraše atsirastų kur kas daugiau didžiųjų Lietuvos eksporto verslų, kurių pagrindiniai – gamybos ir transporto įmonės.
„Pramonė generuoja 75 proc. viso Lietuvos eksporto, o transportas – apie 60 proc. paslaugų eksporto. Ir vienas, ir kitas sektorius praėjusiais labai augo. Transportas – apie 14 proc., gamyba – 6 proc., nepaisant to, kad buvo labai nestabili situacija pasaulyje“, – teigė ekonomistas.
Pasak eksperto, praėjusiais metais eksportuojančios įmonės galėjo turėti geras apyvartas, bet nebūtinai pelnus.
Remiantis VMI duomenimis, pernai metais 10 daugiausiai produktų ar paslaugų ne Lietuvoje pardavė: „Orlen Lietuva", „Girteka Logistics“, „Vitol SA“, „Philip Morris Products S. A.“, „Thermo Fisher Scientific Baltic“, „Agrorodeo“, „Linas Agro“, „Achema“, „Polymers Trading International AG“ ir „Inter Rao Lietuva“.
Galėjome surinkti dar daugiau
Lyginant 2018 ir 2019 metus, pastaraisiais didžiosios Lietuvos įmonės į šalies biudžetą surinko 14,9 proc. arba 698,1 mln. eurų daugiau mokesčių.
Ekonomisto A. Izgorodino teigimu, priežasčių, dėl kurių šiemet į biudžetą iš įmonių buvo surinkta daugiau mokesčių, yra ne viena: praėjusiais metais išaugo mokesčių bazė, kai keletą metų iš eilės didinami alkoholio bei tabako gaminių akcizai, nors ir ne ženkliai, bet augo kainos ir, svarbiausia, stipriai augo vidaus vartojimas.
„Pagrindinė priežastis ta, kad praėjusiais metais labai stipriai augo vartojimas. 2019 metų pradžioje – pirmąjį pusmetį – Lietuva buvo viena iš lyderių visoje ES pagal vidaus vartojimo augimo tempą. Metų pabaiga buvo nelabai sėkminga vartojimo rinkai: metų pradžioje mažmeninėje prekyboje jis siekė 7 proc., o metų pabaigoje – tik 4 proc.“, – teigė ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, jeigu ne pablogėję vartotojų lūkesčiai, dėl kurių antrojoje metų dalyje ir sulėtėjo vartojimas, į biudžetą įmonės būtų sunešusios ir dar didesnę mokesčių dalį.
„Didele dalimi vartojimo augimas buvo stebimas tik pirmąjį pusmetį, kai turėjome labai įspūdingą vartojimo augimo tempą. Antrąjį pusmetį įvyko paradoksas: iš vienos pusės turėjome rekordiškai žemą nedarbo lygį, gerai vertinome savo finansinę padėtį, bet žmonės pradėjo prasčiau vertinti ekonomikos ir darbo rinkos perspektyvas. Viešojoje erdvėje dominavo negatyvios žinutės apie pasaulio ekonomikos perspektyvas, kurios paskatino dalį vartotojų, turinčių tikrai nemažai pinigų, pradėti šiek tiek taupyti ir taip paveikė vidaus vartojimo augimą. Jei ne tai, antrąjį pusmetį tos įmonės galėjo sumokėti gerokai daugiau mokesčių“, – kalbėjo ekonomistas.
