„Gyvenime nieko nėra neįmanomo“, – ne kartą šią frazę pakartojęs G. Kvietkauskas yra iš tų verslo mohikanų, kurie ne tik išliko rinkoje ir sėkmingai augino savo įmones, tačiau žingsnis po žingsnio spraudžia ryškų pėdsaką Lietuvos mecenatystės istorijoje. Daug prisidėjęs prie Užupio angelo atsiradimo jis dabar pats tampa tuo verslo angelu, padedančiu aukštą pridėtinę vertę užsimojusiems kurti verslams.
Įmonės vardą padiktavo Ar(tūras) bei Ginta(utas)
Verslo užuomazgos šio žmogaus istorijoje regis užkoduotos nuo pat gimimo. Jis drauge su verslo partneriu Artūru Mrazausku dirbo „Vilniaus vandenyse“, kurie anuomet buvo vadinami Vilniaus miesto nuotekų valykla. Abu jie ten atsidūrė gavę paskyrimus. Gintautas toje valdyboje pradėjo dirbti 1986-aisiais, po studijų VISI (dabartinis VGTU), o jo kolega – keleriais metais anksčiau atkeliavo iš KPI (dabartinis KTU). Artūras buvo vandenvaldos technologas, o Gintautas – inžinierius mechanikas. O jeigu bandytume spėlioti, ką reiškia dabartinės jų valdomos įmonės vardas, tai čia paslapties didelės nėra – jis susidėliojo iš dviejų vardų kombinacijos – Ar(tūro) bei Ginta(uto).
„Kai susipažinome, pradėjome draugauti šeimomis. Mus itin domino kelionės. Tais laikais galimybių pamatyti pasaulį nebuvo. Sugalvojome kartu pasigaminti kelioninę priekabą- namelį. Konstravome jį po darbo, jau buvome beveik 90 proc. jį įrengę, bet atėjo 1991-ieji, kurie atvėrė galimybes kurti verslą“, – apie anuomet užsimezgusią draugystę ir bendrą pomėgį kalba vienas iš „Argintos“ įkūrėjų.
