aA
Lietuvos ekonomika šiuo metu serga, – žvelgdamas į cemento pardavimus, konstatuoja „Akmenės cemento“ vadovas Artūras Zaremba.
Akmenės cementas direktorius Artūras Zaremba
Akmenės cementas direktorius Artūras Zaremba
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Jo išvados ne iš dangaus nukritusios. Dažnas žino, kad statybos yra vienas svarbiausių sveikos ekonomikos rodiklių.

„Nors iš šalies žvelgiant statybos vyksta, bet balandį cemento suvartojimas krito 30 proc., gegužę – 25, birželį – irgi panašus minusas. Tai liudija, kad statybų sektorius yra akivaizdžiai susitraukęs. Panaši situacija ir tose rinkose, kur mes eksportuojame. Ir visiškai neaišku, kas bus rudenį. Nes kol kas vykdomi tik tęstiniai projektai, o apie naujus nekalbama. Todėl dabar tikrai negalima atsipalaiduoti“, – įspėja didžiausias Akmenės rajono darbdavys.

Trečia akmeniškių karta

Dar neprivažiavus Naujosios Akmenės tiek kairėje, tiek dešinėje akį patraukia medžių viršūnes prašaunantys įspūdingi statiniai. Vienoje pusėje – sparčiai besistiebianti Vakarų medienos grupės (VMG) medžio drožlių plokštės gamykla, kitoje – naujasis Akmenės cemento gamyklos kompleksas. Būtent ten ir nusidriekė mūsų maršrutas.

Naujosios Akmenės cementas
Naujosios Akmenės cementas
© DELFI / Laimonas Jankauskas

„Akmenės cemente“ dirba jau trečia akmeniškių karta. Po studijų Vilniaus universiteto, Kauno humanitariniame fakultete su šia įmone savo likimą susiejo ir jos vadovas, ekonomistas Artūras Zaremba. „Akmenės cemente“ jis dirba nuo 1994 m., o jai vadovauja nuo 2002 m. Su juo ir kalbamės ten, kur ir atsiranda lietuviškas cementas.

Kalbėtis galima apie daug ką – pradedant milijoninėmis investicijomis į naująją cemento gamyklą, apie vis griežtėjančius ekologinius reikalavimus ir baigiant tuo, kokių pamokų per ne vieną krizę teko išmokti bendrovės vadovui.

Verslas ir praėjusio amžiaus

Nutolusioje nuo visų didmiesčių Naujojoje Akmenėje įmonė atsirado neatsitiktinai. Čia dar tarpukariu buvo rasti ir pradėti tyrinėti didžiuliai kalkakmenio ir molio klodai – tuomet Lietuvoje nuosavos cemento gamyklos dar nebuvo

„Miestas stovi ant šių klodų, toliau, už miesto, yra karjerai. Išžvalgyta, kad esant dabartiniam pajėgumui, žaliavos turėtų užtekti dar kokiam šimtui metų“, – pasakojo A. Zaremba.

Telkinys, kurį naudoja „Akmenės cementas“, tęsiasi iki pat Latvijos – ten kaimynai irgi yra pasistatę cemento gamyklą.

Akmenės cementas direktorius Artūras Zaremba
Akmenės cementas direktorius Artūras Zaremba
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Pirmoji cemento gamybos linija čia buvo pastatyta beveik prieš septynis dešimtmečius, vėliau – prieš 50 metų, iškilo ir antroji, o trečiosios linijos statyba buvo baigta vos prieš šešerius metus. Tai jau kitu – sauso gamybos principu – veikianti gamykla, kuri leidžia cementą gaminti naudojant mažiau energijos.

„Geriausiais savo laikais, sovietiniais, „Akmenės cementas“ pagamindavo apie 3 mln. tonų cemento per metus. Šiandien mes pagaminame per milijoną“, – skaičiavo verslininkas.

Pirma darbo savaitė nuteikė slogiai

A. Zaremba į Naująją Akmenę atkeliavo iš Kauno. Jam Vilniaus universitete, Kauno humanitariniame fakultete baigus ekonomikos studijas, giminaičiai pasiūlė apsigyventi visai kitame Lietuvos krašte.

„Paklausė, ar noriu. Sakė, kad „Akmenės cemente“ ieško ekonomistų. Atvažiavau ir įsidarbinau“, – trumpai papasakojo jau beveik 30 metų šiame krašte gyvenantis verslininkas.

Jis prisipažino, kad pirmąją savaitę vos ištvėrė.

„Pasodino man kabinete, kompiuterio dar nebuvo, sėdžiu ir galvoju, ką aš čia veikiu, kaip aš ištversiu“, – šiandien juokiasi įmonės vadovas.

Naujosios Akmenės cementas
Naujosios Akmenės cementas
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Bet netrukus jis įsisuko į darbus, prisijaukino miestą, todėl minčių sprukti nebekildavo. Čia užaugino dukrą ir sūnų. Juokiasi, kad ne tik jį, Akmenės senbuvių tapusį įmonės vadovą, bet ir jis visus nedidelio miesto gyventojus jau pažįsta: „Vardų gal ir nepasakysiu, bet kuris vietinis, o kuris ne – tai jau tikrai.“

Pasak jo, cemento verslo jau tokia specifika, kad tie, kas šioje srityje dirba, nelabai blaškosi. Pirma, tai labai įtraukia, o antra – kiek žemiškesnė priežastis.

„Ir kur čia pasiblaškysi, kai Lietuvoje vos viena tokia gamykla“, – sako jis.

Nauji akcininkai iš Vokietijos

Atėjęs į įmonę tada, kai ši buvo privatizuota, kai atsirado užsienio partneriai, pašnekovas neslėpė, karjeros laiptais kilo greitai: „Po metų tapau ekonomikos skyriaus viršininku, dar po kelerių buvau finansų, o vėliau ir generalinis direktorius. Viskas vyko labai greitai, nelabai ir susigaudžiau, kad vadovauju gamyklai. Tačiau tada buvo tokia padėtis – keitėsi kolektyvas, išėjo žmonių“.

Per jo buvimą įmonėje pagrindiniai akcininkai – kelios Lietuvos šeimos – yra iki šiol, tik jų kartos keičiasi.

Tarp didžiausių „Akmenės cemento“ akcininkų 2017-ųjų pabaigoje buvo skandinavų kompanija „Cemex“, taip pat Simonas Vytas Anužis, Vytautas Montvila ir Vokietijos kompanija „HeidelbergCement“.


„Įmonės akcijas valdė ir norvegai, ir anglai, po to meksikiečiai. O pernai jie pardavė turėtas „Cemex“ akcijas įmonei „Shwenk“, kurią valdo viena vokiečių šeima.

Akmenės cementas direktorius Artūras Zaremba
Akmenės cementas direktorius Artūras Zaremba
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Labai geri akcininkai – domisi, labai rūpinasi mūsų kompanija, jie nori augti, plėstis. Vokiečiai garsėja, kaip dideli inovatoriai, jie turi didelį patirtį“, – tikina A. Zaremba.

Specifinis verslas

Cemento verslą direktorius vadina specifiniu. Ir ne tik dėl sezoniškumo, kuris nori nenori atsiranda. Sezoniškumas verčia įmonę planuoti – nuo balandžio iki lapkričio yra darbų karštymetis, kitais mėnesiais darbuotojai dirba sandėliuose ir kitur.

„Mes, kaip ir statybininkai, esame labai jautrūs ekonomikos kilimams ir kritimams. Negaminame cemento kaip galutinio produkto – jis susijęs su gausybe kitų. Jeigu ekonomika auga, viskas gerai, poreikis didžiulis, bet jeigu dramatiškai pasikeičia ekonominė situacija, mes vieni pirmųjų žinome, kad šaliai ar regionui blogai“, – aiškino A. Zaremba.

Dar vienas „Akmenės cemento“ išskirtinumas – įmonė yra sunkiosios pramonės atstovė, naudojanti vietos žaliavas. Didžioji dalis tokių ir panašių įmonių dažniausiai naudoja įvežtines žaliavas. „Tai labai gerai – dirbdama su vietos žaliavomis įmonė turi daugiau nepriklausomybės“, – pabrėžė A. Zaremba.

Į naująją gamybos liniją įmonė investavo daugiau apie 14 mln. eurų.

Kaip tikino „Akmenės cemento“ vadovas, cemento pramonė ypatinga tuo, kad gaminant produkciją beveik nelieka šalutinių medžiagų, viskas sunaudojama, tad cemento gamyklos tinka įvairiam alternatyviam kurui deginti.

Naujosios Akmenės cementas
Naujosios Akmenės cementas
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Tokį kurą naudoja trečioji cemento gamykla, kuri leidžia be pavojingų medžiagų išmetimo į orą deginti buitines atliekas. Šitaip „Akmenės cementas“ galės naudoti gerokai mažiau iškastinio kuro – anglies.

Žaliųjų antplūdžio „Akmenės cementas“ vadovas A. Zaremba nebijo. Ne vieną protestą teko ištverti dar tada, kai buvo pranešta apie nereikalingų padangų deginimą.

„Turime galingus filtrus, atitinkame visus reikalavimus, be to, deginant alternatyvų kurą itin aukštoje temperatūroje nelieka šalutinių produktų. Dūmai, matomi iš „Akmenės cemento“ kaminų, – daugiausia garai, – pastebėjo jis. – Visi šiukšliname ir kuo toliau, tuo daugiau. Dalis šiukšlių rūšiuojama ir dėl to reikia džiaugtis, tačiau didžioji masė atliekų patenka į bendrus sąvartynus. Neįsivaizduojate, kokiu tempu jie pilnėja.“

Ateityje – dujų gaudyklės

Tačiau „Akmenės cemento“ vadovas neslepia, kad dabar, kai pasaulis diskutuoja apie žaliąją ekonomiką ir bando paversti tai realybe, jų įmonei tai – ne tik kalbos, bet realus, jų laukiantis darbas.

„Mes jau tam ne tik ruošiamės, bet netrukus imsimės konkrečių veiksmų. Štai sausą gamybos būdą naudojančią gamyklą, ji yra beatliekinė, nes ženkliai sumažinome anglies naudojimą. Žaliavas maišome sausu būdu.

O dabar imamės veiksmų, kurie susiję su CO2 išmetimo mažinimu, – tuo, kas išeina per kaminą. Dėl to visi yra pametę galvas pasaulyje“, – pasakojo A. Zaremba.

Akmenės cementas direktorius Artūras Zaremba
Akmenės cementas direktorius Artūras Zaremba
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) jau yra parengusi CO2 emisijos mažinimo 2030-2050 m. planą, kuris numato, kad 2050 m. ji bus nulinė. Ir tai bus taikoma ne tik cemento pramonei, bet ir visoms sunkiosios industrijos šakoms.

„Mes turėsime palaipsniui mažinti anglies naudojimą ir jau nuo šių metų pradedame siekti šių tikslų. Šiuo momentu kurui dar naudojame apie 90 proc. anglies, o 10 proc. sudaro alternatyvus kuras. Mūsų tikslas yra alternatyvaus kuro dalį padidinti iki 70 proc., o anglies sumažinti iki 30 proc. Tai būtų pirmas žingsnis, o toliau bus CO2 išmetimo mažinimas, nes ir alternatyvus kuras išmeta tam tikrą CO2 dalį. Bet jau yra technologijos, kurios CO2 sugaudo“, – pasakojo pokalbininkas.

Pasak jo, tas dujas galima suskystinti, tik išlieka klausimas, kur jas tada dėti, kur saugoti, nes Lietuva priėmusi sprendimą jų nesaugoti. Teks galvoti, kur jas padėti, nes vien tik „Akmenės cementas“ per metus jų sukauptų apie 800 tūkst. tonų: „Čia bus ne tik mūsų, bet ir „Orlen Lietuvos“, „Achemos“, „Lifosos“, katilinių, kurie išmeta CO2, problema. Taip pat ir visos ES industrijos rūpestis.“

Tos technologijos – CO2 gaudyklės yra brangios. Pramonė yra skatinama jas diegti, bet išlieka klausimas – kas už tai sumokės? „Akmenės cementas“ ketina investuoti apie 70 mln. eurų – tai kaip tai atsipirks?

Šiuos klausimus kelia ne tik „Akmenės cemento“ vadovas ir akcininkai. Jie rūpi visos Europos cemento industrijos atstovams.

Naujosios Akmenės cementas
Naujosios Akmenės cementas
© DELFI / Laimonas Jankauskas

„Pasaulis yra dinamiškas. Cemento gali atsivežti iš kur tik nori. O kaip mes tada atrodysime pasauliniame kontekste? Tai mes ir sakome, kad suprantame, jog privalu mažinti CO2 emisiją, bet pasaulis neužsidarys, cemento bus galima įsivežti iš Kinijos, Rusijos, kitur. Mes susitvarkysime, patirsime didelius kapitalo kaštus, bet tada negalėsime konkuruoti su tomis šalimis, kurios to nedarys. ES dabar diskutuoja apie mokestį, kurį taikytų importuotojams iš trečiųjų šalių. Nes jeigu nebus uždėta saugiklių, Europoje tiesiog neapsimokės šio produkto gaminti“, – mano pašnekovas.

Pasak jo, pasaulyje yra pagaminama ir sunaudojama apie 7 mlrd. tonų cemento per metus. Pusę jo pagamina Kinija, po jos rikiuojasi Indija ir Rusija.

Jis sako, kad CO2 – ne tik Europos, bet ir viso pasaulio problema. Svarbu, kad ir trečiosios šalys imtųsi priemonių, o to tikėtis – kol kas sunku.

„Turime šalia Baltarusiją, kuriai nekeliami jokie reikalavimai nei dėl taršos, nei dėl CO2, nei dėl kokių derinimų”, – pavyzdį pateikė A. Zaremba.

Pasak jo, gamintojai supranta ir sutinka, kad tokie reikalavimai turi būti keliami, nes tai daroma dėl visiems svarbaus klimato, bet kol kas nemato galimybių kaip, investavę milijonus, jie galės konkuruoti rinkoje.

Atsisakys anglies, degins šiukšles

„Akmenės cementas“ dabar yra numatęs kelių etapų investicinius projektus.

„Pirmiausia mums reikia pabėgti nuo anglies, nes kalbama, kad nuo 2030 m. anglies Europoje, išskyrus Lenkiją, kur vystoma kalnakasybos pramonė, iš viso nebus galima deginti. Ją teks pakeisti alternatyviu kuru, ar tai būtų pramoninės, ar buitinės atliekos. Ir tai yra realu, nes tam reikalingos technologijos yra. Tiesa, jos irgi labai brangios. Na, o kitos investicijos jau bus susijusios su CO2 emisija“, – įmonės modernizacijos planus atskleidė jos vadovas.

Jis pasidžiaugė, kad Lietuvoje betonas beveik nepapuola į sąvartynus, jis surenkamas, sumalamas ir prikeliamas antram gyvenimui.

„Akmenės cementas“ kurui naudoja padangas, dumblą, gali deginti ir buitines ar gamybines atliekas.

Klausiu, kodėl Akmenėje galima deginti padangas, bet jos nedega Alytuje ar prie Trakų.

Akmenės cementas direktorius Artūras Zaremba
Akmenės cementas direktorius Artūras Zaremba
© DELFI / Laimonas Jankauskas

„Šiuo metu mes negalime sudeginti visų Lietuvoje esančių padangų. Kol kas per metus sudeginame 5-7 tūkst. tonų, o Lietuvoje per tiek laiko susidaro tarp 15-20 tūkst.

Cemento gamyklos, degindamos padangas, tikrai neteršia gamtos daugiau, nei deginant dujas. Yra įdiegti specialūs filtrai. Esame kontroliuojami 24 valandas per parą“, – patikino pašnekovas.

A. Zaremba sako, kad įmonė galės deginti buitines atliekas, bet tik tuo atveju, kai jos bus tinkamai surūšiuotos, paruoštos, supakuotos. Ir tik tai, kas negali būti panaudota antrą kartą, – jokio plastiko, stiklo ar panašiai. Pramonėje taip pat kaupiasi daug atliekų ir jei negali būti perdirbtos, gali tapti kuru.

Apie krizes ir stojusias statybas

Kriziniai 2009-ieji įmonei buvo ypač sunkūs, buvo prarasta dalis eksporto rinkos.

„Kitas sunkus etapas buvo, kaip pereidinėjome nuo šlapio prie sauso cemento gamybos būdo. Tai buvo 2014-2015 m. Sena technologija kaip ir nebegyva, nauja – dar neįsivažiavusi. Tačiau po 2009-ųjų mes diversifikavome pardavimus, suradome naujas eksporto rinkas. Dabar eksportuojame apie 45 proc., – į Skandinaviją, Lenkiją, Baltarusiją, Ukrainą. Anksčiau nemažai eksportavome į Rusiją, bet ji dabar yra uždariusi savo rinką“, – kalbėjo įmonės vadovas.

O štai šiųmetinė, ne tik žmones, bet ir rinkas supurčiusi koronaviruso krizė „Akmenės cementui“ išties yra skausminga. Cemento pardavimai akivaizdžiai krito.

„Lietuvoje cemento vartojimas yra ženkliai sumažėjęs, – konstatavo pašnekovas. – Nors iš šalies žvelgiant statybos vyksta, bet balandį cemento suvartojimas krito 30 proc., gegužę – 25, birželį – irgi panašus minusas. Mūsų gaminį naudoja ir betono, ir gerbūvio detalių gamintojai, tai realiai statybų sektorius yra akivaizdžiai susitraukęs. Panaši situacija ir tose rinkose, kur mes eksportuojame. Ir visiškai neaišku, kas bus rudenį. Nes kol kas vykdomi tik tęstiniai projektai, o apie naujus nekalbama. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, juk gauti banko paskolą dabar išties sunku. Todėl dabar tikrai negalima atsipalaiduoti“.

Svarbios statybų žaliavos – cemento tiekimo Lietuvos rinkai įmonė valdžios paramos neprašė. Jos vadovas sako, kad paramos ateina ir praeina, reikia mokėti gyventi iš to, ką uždirbi.

Jis pasidžiaugė, kad per karantiną jam neteko atleisti nė vieno darbuotojo, darbai nestojo.

Akmenė atsigauna

Su nuoskaudos gaidele A. Zaremba kalba apie tai, kad „Akmenės cementas“ yra tradicinio, bet dabar nemadingo, nepopuliaraus, iš praėjusio amžiaus atėjusio verslo atstovas.

„Akmenės jaunimas dar mus supranta, nes čia daugelis su mamos pienu gauna tuos kaminus, ateina čia dirbti. Ir labai čia to kokiose mokyklose nepastudijuosi, daug dalykų reikia vietoje išmokti“, – sako pokalbininkas.

Naujosios Akmenės cementas
Naujosios Akmenės cementas
© DELFI / Laimonas Jankauskas

Jis neslepia, kad įmonei įtakos turi dvi emigracijos – vidinė ir į užsienį. Bet yra nemažai, kurie čia dirba kartomis.

Kol kas didžiausias Akmenės krašto darbdavys (įmonėje dirba beveik 500 darbuotojų) purtosi, kai sakau, kad ant jo pečių krenta atsakomybė ne tik už įmonę, bet ir už Akmenę.

„Mes tuoj turėsime kolegas – VMG, kurie pasiūlys nemažai darbo vietų. Viena vertus, mes dėl to kažkiek žmonių prarasime, bet Akmenei vienareikšmiai tai labai svarbus momentas. Asmeniškai dėl to labai džiaugiuosi. Žmonės turės darbo, mieste atsiras daugiau paslaugas teikiančių įmonių. Miestas tikrai atsigaus, įgaus naują kvėpavimą. Ir tai suteikia vilčių“, – prognozuoja A. Zaremba.

Jis sako, kad ilgą laiką Naujosios Akmenės reputacija nebuvo gera ir žmonės tai priėmė skausmingai. Sako, kad kritiką miesto atžvilgiu jie priimdavo kaip asmeninį įžeidimą, nes čia gimę, augę jį myli ir dėl jo pergyvena. Todėl „Akmenės cemento“ vadovą A. Zarembą džiugina tai, kad viskas keičiasi – atėjo nemažai europinių pinigų, miestas atnaujinamas, sutvarkytas. Pasak jo, Naujoji Akmenė tinkama gyventi, auginti vaikus ir kurti. Pats tai išbandė ir neketina šio miesto į nieką iškeisti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
4.5833
Eugenija Grižibauskienė | D+

Buvęs „Lukoil Baltija“ vadovas Paleičikas – apie automatais ginkluotą palydą ir blogo ruso etiketę (23)

Janekas. Tokiu vardu tėvai norėjo registruoti ką tik gimusį jaunėlį Ivaną Paleičiką ....

Eugenija Grižibauskienė | D+

Į ketvirtą dešimtmetį įžengusios „Elintos“ vadovas Jokužis – apie dar neregėtą užsakymą ir elektra varomus sunkvežimius (19)

Kauno laisvosios ekonominės zonos senbuvė „ Elinta “ pasitinka išrikiuotomis elektromobilių...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Tarp galingiausių lazerių kūrėjų atsidūręs Kraujalis – apie vaikystę kita pavarde, slaptuosius angelus ir į stalčių gulančius rašaliojimus (3)

Žmogus, apie kurį šiame straipsnyje pasakojama, yra pirmojo Lietuvoje sukurto lazerio , kuris...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Didžiausias Klaipėdos regiono darbdavys Stončius – apie vilkiko vairuotojo patirtį, brolius versle ir norvegiškąjį detektyvą (39)

Buvo metas, kai pievoje su dalgiais išsirikiuodavo šešetas šeimos vyrų. Priekyje – gerokai per...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Lietuviškasis Muskas, arba kaip Juščiaus užmojis paversti Lietuvą ekologinės žemdirbystės kraštu įgavo kosminį pagreitį (21)

Kas gi iš mūsų negirdėjo istorijos apie tai, kaip buvo sugriauti kolūkiai ir kone tris...

Top naujienos

Vokietija skambina pavojaus varpais dėl žmonių, kurių visai nepasiekia COVID-19 perspėjimai: užsimenama ir apie rytų europiečius skubiai pradėtas bandomasis projektas (122)

Kai vasario viduryje didžiausias Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė informaciją, jog tarp...

Atvejų mažiau, bet „biuletenių“ rekordas užfiksuotas pernai balandį – kokios priežastys tai lėmė? (4)

„ Sodra “ pernai fiksavo rekordinius išrašomų nedarbingumo pažymėjimų, vadinamųjų...

Vaidas Mikaitis | D+

Raudonųjų žibintų kvartale apsilankiusius lietuvius nustebino geidulių tenkinimo tvarka: pasijutome tarsi sporto salėje

Vienas protingas žmogus yra pasakęs, jog jei rašytojas nori būti gerai skaitomas, jis turi...

Žiaurumu visą Lietuvą šokiravęs 17-metės žudikas per daug kentėjo, todėl gaus solidžią kompensaciją (398)

Dėl įvykdyto šaltakraujiško nusikaltimo daugiau kaip prieš dešimt metų visą Lietuvą...

Po kvietimo panaudoti 100 „Litexpo“ likusių dozių – būrys norinčiųjų pasiskiepyti papildyta (514)

Šeštadienį likus 100 „ AstraZeneca “ dozių, Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis...

Naktį Vilniuje užsiliepsnojo į kelio atitvarą atsitrenkęs „Seat“

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilniuje, Geležinio Vilko g., išvažiavęs iš tunelio,...

Šaltus pavasario orus staigiai pakeis vasariška šiluma (5)

Sulaukėme dar vienos šaltos gegužės nakties. Sekmadienio rytas auš taip pat vėsus, bet dieną...

XX amžiaus pradžioje gimęs interjero stilius, kuris mūsų namų nepalieka iki šių dienų: skoninga ir ne pigi elegancija (23)

Minimalistinis stilius pradėjo formuotis praėjusio amžiaus pradžioje. Tam neginčijamos...

Netrukus bus viešai skelbiamos vyrų ir moterų algos įmonėse: 4 patarimai darbdaviams (91)

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, „Sodra“ skelbs...

Intymi išpažintis: man 25-eri ir aš lig šiolei nežinau, kas yra orgazmas (68)

Kalbos apie seksą ir seksualumą neretai verčia jausti didelį spaudimą būti „normaliems“, t....