Nors tvarumo tema globaliu mastu dar tik įsisiūbuoja, tačiau kai kuriose šalyse klausimas dėl tvarumo įmonių veikloje taikymo jau net nebekeliamas ir yra laikomas būtinybe. Šia tema pažengusios valstybės ieško geriausių sprendimų, kiek mažiau tvarumą į savo politiką integravusios šalys veikia reaktyviai, esą, „jei reikės (pvz. mažinti atliekas), tuomet darysime”, trečios šalys poreikį tausoti aplinką, prisidėti prie darnaus visuomenės vystymosi ir siekį ilgalaikio pelno taikant tvarumo principus mato kaip neišvengiamą ateitį ir jau dirba ties šio tikslo įgyvendinimu.
Tvarumo taikymas įmonės veikloje yra ne tik globaliai pageidaujama politika, tačiau ji gali itin teigiamai paveikti ir kompanijos finansinius rezultatus. Investicinio banko Goldman Sachs studijoje teigiama, jog tvarios vadybos praktikoje lyderiaujančių įmonių vertė 25 proc. didesnė, o sėkmingos veiklos indeksas aukštesnis net 75 proc. nei tokia strategija neužsiimančių organizacijų. Žinomas tyrėjas Githens pabrėžia, jog tvari vadyba – būdas įmonėms išlaikyti ar pagerinti finansinius rodiklius bei identifikuoti naujas galimybes.
Tvarumas projektų valdyme šiandien jau traktuojamas kaip neišvengiamybė. Nebėra klausimo, ar jis reikalingas. Šiandien diskutuojama, kokie geriausi tvarumo į įmonės veiklą integravimui būdai. 2002 atliktas tyrimas parodė, kad 26 proc. organizacijų projektų valdyme bando taikyti tam tikrus tvarumo principus arba bent jau skiria dėmesį žalos minimizavimui. Visame pasaulyje įmonės (ypač gamybos pramonėje) patiria didžiulį spaudimą atsižvelgti ne tik į vykdomų projektų pelningumą, tačiau ir į įtaką aplinkai bei visuomenei.
Tvarumo įgyvendinimui reikalingas sąmoningumas
Tyrimų duomenys rodo, jog ateityje vis daugiau įgyvendinamų projektų remsis tvarumo principais. Išsivysčiusiose šalyse apie trečdalis ekonomikos yra įvykdoma projektų forma. Vokietijoje šis skaičius siekia 35 proc. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų pasaulinių tarptautinių organizacijų prognozės leidžia manyti, kad ateityje projektifikacijos procentas tik augs.
Tiesa, šiandien tvarumo sąvoka vis dar ne visuomet naudojama teisingai ir dažniausiai asocijuojama tik su aplinkosauga. Tačiau iš tiesų tvarumas pasireiškia trimis aspektais– aplinkoje, ekonomikoje, visuomenėje. Būtent šių trijų elementų sinergija yra ilgalaikio organizacijos gyvavimo prielaida. Įmonių valdymo kontekste tvari vadyba ekonominį aspektą laiko svarbiausiu. Be jo kitų dviejų elementų įgyvendinti nepavyks. Kitaip tariant, iš tvarios vadybos perspektyvos, įmonės visų pirma turi užtikrinti ilgalaikį pelną ir taip pat proaktyviai prisidėti prie aplinkosaugos ir visuomenės gerovės.
Tvarus projektų valdymas yra užkoduotas įmonės strategijoje. Tačiau tam, kad projektų valdyme tvarumo principus pavyktų integruoti – reikalingos ne tik žinios, tačiau ir vadovybės sąmoningumas tvarumo klausimu bei pasiruošimas jį įgyvendinti įmonės veikloje. Organizacijų lyderiai turi atsižvelgti į kintančius visuomenės poreikius bei norėti prisitaikyti prie kintančio konteksto, kuriame veikia įmonė.
Iš strateginės perspektyvos, tvari projektų vadyba yra pokyčių katalizatorius organizacijose. Visgi, nemažai įmonių vis dar tik reaguoja į besikeičiančią aplinką ir tam tikrus tvarumo principus įgyvendina siekdamos gauti kontraktų ar atitikti reikalavimus, kaip ISO sertifikatai, kurie daugelyje statybos konkursų yra būtina sąlyga. Tačiau tvarumas turi būti visų pirma įrašytas į įmonės strategiją, o tuomet ir įgyvendintas. Jeigu organizacijos nori užtikrinti kuo ilgesnį savo ekonominį gyvavimą, kuo efektyviau organizuoti veiklą ir jausti visuomenės teigiamą vertinimą – tvarumo įgyvendinimas įmonės veikloje yra ilgalaikio konkurencinio pranašumo prielaida.