Versle dirba visa jų šeima: sutuoktiniai Aldona ir Gastonas Montvilai bei jų sūnus Evaldas. Jie tikina, kad pastaraisiais metais šalyje auginami ne tik pievagrybiai, bet ir kiti egzotiški grybai. Labai populiarėja didieji „Portobello“ grybai.
Žinių sėmėsi Lenkijoje
UAB „Emega“ pievagrybius Plungėje augina nuo 1994 metų. Juos iš čia užsisako, perka kone visa Lietuva. Didžiausia produkcijos dalis tiekiama Žemaitijos regionui.
Dalis užaugintos produkcijos iškeliauja į užsienį. Anot šeimos galvos ir verslo vadovo Gastono, prognozuoti grybų derlių sunku, nes jis labai priklauso nuo metų laiko, grybų derliui įtakos turi drėgmė, temperatūra. Verslininkai atviravo, kad dar pirmaisiais nepriklausomybės metais privatizavę tuometinės Plungėje buvusios dirbtinių odų gamyklos šiltnamius, kuriuose ir buvo pradėti auginti pievagrybiai.
„Anuomet apie technologiją, pievagrybių auginimo ypatumus nedaug tenusimanėme, todėl žinių, įgūdžių teko mokytis. Buvome vieni pirmųjų Lietuvoje, tad specialistų, kurie galėtų patarti, pamokyti mūsų šalyje nebuvo. Ieškojome informacijos net Lenkijoje, lankėmės pas kaimyninės šalies pievagrybių augintojus“, – pasakojo apie verslo pradžią pašnekovas.
Kompostas įsigyjamas
Tuomet ir tinkamos žemės nebuvo grybams auginti, reikėjo ją pasiruošti. Pačioje verslo pradžioje – specialiai pievagrybių auginimui būdavo kompostuojami ir ruošiami ruginiai šiaudai. Juo reikėdavo išmirkyti, vėliau sukrauti į dviejų metrų krūvas, kas dvi dienas permaišyti, o kiek vėliau – sterilizuoti aukštoje temperatūroje.
Tuomet ir darbų našumas, ir užauginamos produkcijos kiekis buvo gerokai mažesnis, o ir kompostas ne pačios aukščiausios kokybės. Todėl dabar verslininkai perka jau paruoštą kompostą su miceliu iš vieno didžiausių pievagrybių augintojų Baltijos Šalyse – Kęstučio Jusčiaus, kuris yra „Baltic Champs“ vadovas.
Sudaro plonų siūlų pavidalo tinklą
Pievagrybių auginimo terpė, paprasčiau vadinama „kompostu“, tai substratas, iš kurio auga grybai. Jis susideda iš trijų pagrindinių medžiagų – kviečių šiaudų, vištų mėšlo ir gipso. Būtent kompostas yra tai, iš ko grybai augdami gauna maistines medžiagas. Pradinis auginimo terpės paruošimas, komposto sudėtinių dalių maišymas ir fermentavimas iki pasterizavimo trunka apie dvi savaites.
Kompostui perėjus pasterizacijos procesą jame pasėjama grybų „sėkla“. Tai specialiai paruošti nedaigūs grūdai, padengti grybų sporomis, iš kurių išauga grybiena, kitaip dar vadinama miceliu. Pradžioje micelis ima maistines medžiagas iš grūdo, o vėliau, esant jam palankioms sąlygoms išplinta komposte, sudarydamas plonų siūlų pavidalo tinklą.
Pilnai miceliu kolonizuotas kompostas paklojamas į lentynas, kur uždengiamas specialiai paruoštu 5 cm storio durpės sluoksniu. Ši durpė atlieka dvi labai svarbias funkcijas – apsaugo ir užtikrina, kad grybų augimo bei derliaus nuėmimo metu kompostas neišdžiūtų.
Tik micelio „siūlams“ iš komposto peraugant per durpę susidaro specialios sąlygos grybams užsimegzti.
„Mūsų grybus ima kavinės, picerijos, parduotuvės. Mūsų grybai keliauja net į pačius didžiausius vakarų Lietuvos prekybos tinklus. Pavieniai gyventojai nelabai ateina, kadangi esame įsikūrę ne miesto centre, o Plungės pakraštyje. Didžiausi sunkumai jau praeityje, verslas stabilus, turime nusistovėjusias realizacijos vietas. Nebereikia kūrenti krosnių, kad šiltnamiuose palaikyti reikiamą temperatūrą. Grybai pradeda augti per 18-20 dienų nuo žemės atvežimo. Čia – daug rankų darbo, todėl derliaus nuėmimui su visu grybų auginimu, laistymu, kamerų valymu darbuojasi 8 ar 10 žmonių“, – apie grybų augintojų kasdienybė pasakojo ponas Gastonas.
Prieštaravo
„Šiame versle daug darbo. O aš kartais svajoju apie paprasto pensininko gyvenimą – lengvesnį, be jokių pareigų, rūpesčių“, – atviravo UAB „Emega“ vadovas Gastonas. „Na, ką tu čia šneki, šis verslas jau tavo kraujyje, kaip dvidešimt šešerius metus dirbai, taip ir toliau dirbsi, per tiek laiko jau susiformavo savitas gyvenimo būdas, be šito nė kelių dienų neištemptum“, – prieštaravo vos užsiminusiam apie poilsį savo sutuoktiniui ponia Aldona, kuri dirba šeimos versle buhaltere. Ji valdo finansus.
Verslininkai prasitarė per mėnesį užauginantys apie 15 tonų grybų. „Auginam tiek, kiek reikia pardavimui. Plėstis nebeplanuojame. Būna, kad prieš Kalėdas ar kitas šventes atvyksta ir užsako papildomą toną, bet mes nebegalime patenkinti šio poreikio, kadangi vienkartinė realizacija nėra geriausias sprendimas. Per 26-erius veiklos metus turime pastovių klientų tinklą, žinome poreikį, pagal jį ir planuojame gamybos apimtis.
Kol kas didelių karantino pasekmių nepajutome. Manau, kad jei gerai dirbi – visada užsidirbsi. Jei tingėsi, nedirbsi – pradirbsi. Su vienais grybais išgyventi ir sugeneruoti pelnus ganėtinai sunku, todėl mes prekiaujame žvyru, smėliu, skalda. Nuomojame sunkiąją techniką, kranus. Buvo metas, kuomet gaminome stiklainių metalinius dangtelius, dabar jiems nebėra paklausos“, – pasakojo apie verslo ypatumus plungiškiai.
Kiaušinienė su grybais
Net dvidešimt šešerius metus baltagalviai ir rudagalviai pievagrybiai dera UAB „Emega“, įsikūrusioje Plungėje. Anot augintojų, užsieniečiai labiau vertina ruduosius pievagrybius, dėl juose esančio didesnio baltymų kiekio. O lietuviai – baltuosius.
„Mūsų kraštiečiai labiau įpratę prie baltų pievagrybių, todėl juos tiekiame nuolat, o ruduosius – pagal paklausą. Pastaruoju metu labai pamėgti ir „Portobello“ didieji grybai“ – sakė G. Montvilas.
Pasiteiravus, koks jų mėgstamiausias patiekalas, gal šeima turi kokį specialų grybų gaminimo receptą, žemaičiai tik nusišypsojo ir pasakė : „Mums skaniausia kiaušinienė su grybais. Pasiskynei, pripjaustei į „petelnę“ – ir sveika, ir skanu“.
