Pirkdami lietuvišką produkciją kuriame savo ateitį
Kalbėdama apie sprendimą sumažinti dalį lietuvių gamintojų produkcijos kainų 15 procentų, V. Drulienė atskleidė, jog atsižvelgė į įmonių situaciją ir problemas, su kuriomis jos susiduria.
„Girdėjome, jog yra daug nežinios dėl ateities, kad yra pokyčių eksporto rinkose, HORECA sektoriuje, mažėja gamybos apimtys tam tikrose įmonėse, todėl kilo natūralus klausimas, kaip išsaugoti darbo vietas. Tad, ėmėme galvoti, ką galėtume padaryti kartu ir kokios iniciatyvos imtis, kad pagelbėtume tiek savo gamintojams, tiek sukurtume vertę savo pirkėjams, tuo pačiu prisidėtume ir prie Lietuvos ekonomikos variklio sukimo. Taip gimė idėja startuoti su idėja „Išvien dėl Lietuvos“ – jau nuo praėjusios savaitės ši kampanija sėkmingai startavo. Matome, kad mūsų klientai renkasi prekes, lentynose pažymėtas akcijos ženklu. O pasikalbėjus su gamintojais, girdime, kad ir jie jaučia, jog parduodami kiekiai didėja, gamybos apimtys išlaikomos, kai kur – netgi didinamos“, – pridūrė „Maxima LT“ komercijos vadovė.
D. Gudačiausko vadovaujamų „Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ produkcijos taip pat galima atsirado tarp parduodamų mažesnėmis kainomis. Vis tik, du trečdalius pirkėjų sutaupytų pinigų dengia patys gamintojai, tad, ar tai išties apsimoka?
„Apsimoka, nes šis kainų mažinimo įvykis nėra pagrindinis. Pagrindinis įvykis – sumenkus rinkoms dėl COVID-19 visoje Europoje ir pasaulyje, visų šalių gamintojai grumiasi dėl naujų rinkų, kuriose galėtų realizuoti perteklinę produkciją. Vyksta kova, kurios vietinis vartotojas nemato. Iš esmės, tai – išlikimo kova daugeliui sektorių, kurie buvo eksportuojantys ir šiuo metu neteko savo rinkų.
Tarkime, paukštiena – jei paskelbus karantiną Europoje „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“ neturi kur dėti apie tūkstančio tonų paukštienos, tai Lenkijos gamintojai neturi kur dėti apie 40 tūkstančių tonų per mėnesį. Todėl Lenkijos vyriausybė labai greitai devalvavo zlotą, sustiprino savo gamintojus kaip eksportuotojus. Tai reiškia, kad paukštiena dar atpigo, nors rinkoje ji ir taip pigi“, – sunkią situaciją apibūdino pašnekovas.
Jo teigimu, šiandien matoma ir didelė lenkiškos paukštienos „invazija“ į Lietuvą bei kitas šalis, o tai ¬– prasta žinia vietiniam gamintojui. Todėl, pasak D. Gudačiausko, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį ir prisidėjo prie „Maximos“ inicijuotos akcijos.
„Nepagailėjome keliasdešimties tūkstančių eurų per mėnesį, jei reikės – nepagailėsime ir daugiau vien tam, kad žmonės išgirstų: jeigu norime turėti tvarią ekonomiką, pajusti lengvesnes COVID-19 pasekmes ekonomikai ir išeiti iš krizės sustiprėję. Galbūt – net išvystę naujas gamybos sritis. Tad, turime visiems išsiųsti labai aiškią žinią: šiandien reikia pirkti prekę, kuri yra pagaminta, užauginta Lietuvoje, visi su prekės pagaminimu susiję mokesčiai turi patekti į Lietuvos biudžetą, kuris, kaip prognozuojama, bus deficitinis, o tai – labai bloga žinia valstybei, kuri žada pasiskolinti labai daug pinigų“, – sakė jis.
Įmonės vadovas vylėsi, kad ilgainiui kiekvienas vartotojas supras, kad pirkdamas lietuvišką duoną, paukštieną, mėsą, kosmetiką – viską, kas pagaminta mūsų šalyje, iš esmės kuria ir savo ateitį. Kitu atveju išėjimas iš krizės gali būti sudėtingas – netgi sugriauta gamyba, atskiri sektoriai.
Akcija gyvuos tol, kol pirkėjai rinksis lietuviškas prekes
Tuo tarpu, „Maxima LT“ komercijos vadovė Vilma Drulienė atskleidė, kad daugybę metų, formuodami asortimentą, prekybos tinklas daug dėmesio skyrė lietuviškai produkcijai. Dar iki koronaviruso krizės apie 80 proc. šviežio maisto būdavo lietuviškas, pagamintas vietinių įmonių.
„Matydami, kad ypač šviežių prekių kategorijose mūsų pirkėjai ieško vietoje pagamintos produkcijos, nes supranta, kad Lietuvoje gaminti produktai greičiau atkeliauja į parduotuvių lentynas, yra šviežesnė, mažiau apdorota tam tikrais konservantais ir taip užsitikrina sveikesnę mitybą. Atėjus į parduotuvę, prekių gausa šiek tiek svaigina. Pastebėjome, kad paženklinus projekte dalyvaujančias prekes specialiu „išvien dėl Lietuvos“ ženklu, jų pardavimai gerokai ūgtelėjo, o kai kuriose kategorijose – tokiose kaip pieno, duonos, mėsos gaminiai – mes netgi didinome prognozes. Stengėmės, kad lentynos nebūtų tuščios, mat neprognozavome, jog sėkmė bus tokia didelė, o pardavimai augs taip stipriai“, – kalbėjo ji.
Šiuo metu bendra iniciatyva apima apie 50 didžiųjų Lietuvos gamintojų – V. Drulienė tikisi, kad ateityje prisijungti galės ir mažieji gamintojai. Taip būtų galima skatinti ne tik didžiųjų, bet ir smulkiųjų verslų produkcijos pardavimus.
„Šiandien teigiame, jog kampanija bus gyva ir mes taikysime nuolaidas, kol lietuviškas verslas stovės surėmęs pečius ir kol gamintojai, pirkėjai, rinkdamiesi lietuvišką prekę, matys naudą. Na, o jei lietuviškų produktų pardavimų kiekiai išties augs ir jiems reikės daugiau vietos lentynose, natūraliai įvyks asortimento peržiūra, kurios metu mažinsime įvežtinių produktų asortimentą, didindami tiek plotą, tiek asortimentinių prekių skaičių produkcijai, kuri pagaminta Lietuvoje. Formuojame asortimentą ne sau, ne „Maximai“, o pirkėjui ir tai, ką renkasi pirkėjas, ir bus galima rasti mūsų lentynose“, – aiškino pašnekovė.
