Viena tokių įmonių – Kaune įsikūrusi prancūziškais sūriais prekiaujanti parduotuvė „Vieno prancūzo sandėliukas“, kurioje prekiaujama autentiškais gourmet sūriais bei mėsos gaminiais iš Prancūzijos, taip pat organizuojami degustaciniai vakarėliai ir prancūziško stiliaus piknikai. Kaip rašoma pranešime spaudai, ji pasinaudojo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT) kartu su Europos Komisija vykdomo MVĮ fondo projekto skiriama finansine parama MVĮ, norinčioms apsaugoti savo intelektinę nuosavybę.
„Vieno prancūzo sandėliuką“ kartu su gyvenimo draugu, prancūzu Hugues, įkūrusios Aušros Fokienės teigimu, apsaugoti savo prekių ženklą bei parduotuvėje organizuojamų renginių formatą nuspręsta siekiant apsidrausti nuo intelektinės nuosavybės vagysčių ar „kopijų“.
„Vykdydami savo veiklą daug keliaujame, skaitome, kruopščiai ieškome naujų produktų, renkame dokumentinę medžiagą, rašome autorinius tekstus, kuriame savito formato renginius gurmanams ir kartais susiduriame su atvejais, kai pamatome kai kurių savo idėjų ar net tekstų kopijas, naudojamas komerciniais tikslais. Apsaugoti nei koncepcijos, nei idėjų nėra galimybės, tad nusprendėme apsaugoti bent jau savo prekių ženklą bei renginių formatą“, – komentuoja Aušra.
Atliko intelektinės nuosavybės auditą
„Vieno prancūzo sandėliukas“ atsidarė 2019 m., kai iš Prancūzijos atvykęs gyventi į Lietuvą Hugues pajuto pasiilgęs autentiškų, Prancūzijos gastronominį paveldą reprezentuojančių sūrių.
„Pavadinome savo parduotuvę sandėliuku, nes sandėliukai yra ta vieta, kur gali netikėtai rasti ką nors įdomaus, paslėpto, gal net užmiršto, o mūsų atveju – ir apipelijusio. Šiandien galime pasiūlyti sūrius iš visų Prancūzijos regionų, karvės, avies ir ožkos pieno, pagamintus pagal skirtingas receptūras, brandintus skirtingose lokacijose, skirtingą laiką. Mūsų skonių kolekcijoje jau yra apie 70 skirtingų rūšių sezoninių sūrių, atvykusių iš mažųjų autentiškų gamintojų, tarp kurių – tiek nedidukai šeimos ūkiai, tiek vienuolynai“, – sako Aušra.
Apie MVĮ fondo projektą parduotuvės įkūrėjai sužinojo vos pradėję domėtis intelektinės nuosavybės apsauga. Praėjusiais metais buvusi galimybė gauti iki 2250 eurų kompensaciją padėjo apsispręsti kreiptis dėl IP Scan paslaugos ir prekių ženklų apsaugos. Įmonė pasinaudojo parama IP Scan paslaugai, kurios metu nustatoma, kokią intelektinę nuosavybę turi įmonė ir parengiama jos apsaugos strategija. Ekspertams pateikus savo rekomendacijas, įmonės savininkai nusprendė registruoti savo prekių ženklus, tarėsi dėl ženklų formos, paslaugų sąrašo, registracijos teritorijos.
„Kadangi patys esame labiau kūrybininkai, pagalbos kreipėmės į „AAA Law“ ekspertes, kurios suteikė IP Scan paslaugą bei išsamią konsultaciją dėl prekių ženklų apsaugos ir registracijos, papasakojo apie galimybę pasinaudoti MVĮ fondo projekto parama. Gavome nemažai konsultacijų apie intelektinės nuosavybės apsaugojimo įrankius, o tuo pačiu galėjome nesukti sau galvos ir registracijos proceso metu ramiai vykdyti kasdienes veiklas, kurias išmanome“, – pasakoja Aušra.
Pasak Valstybinio patentų biuro direktorės Irinos Urbonės, MVĮ fondo projektas pradėjo veikti 2021 m., šalies verslininkai šio fondo parama gali pasinaudoti ir šiemet, susigrąžindami net iki 1 630 eurų, išleistų registruojant nacionaliniu, regioniniu, ES lygiu ar už ES ribų intelektinės nuosavybės objektus, tokius kaip prekių ženklai, dizainai, arba kreipiantis dėl IP Scan paslaugos.
„Anksčiau vyravęs požiūris, kad intelektinės nuosavybės apsauga aktuali tik kūrinių autoriams ar didelėms įmonėms, pamažu keičiasi ir savo prekių ženklus bei kuriamus inovatyvius produktus bei paslaugas imasi saugoti ir mikro įmonės. Tai leidžia susikoncentruoti į verslą ir jo plėtrą, nesukant galvos dėl galimų intelektinės nuosavybės vagysčių ar produktų klastojimo, o taip pat parodo įmonės brandą – kad svarbu saugoti ne tik tai, kas fiziškai apčiuopiama“, – sako I. Urbonė.
Tiekėjų atrankai – išskirtinis dėmesys
Pasak Aušros, kadangi sūrių, kaip ir bet kurių kitų produktų, kokybė labai daug priklauso nuo to, su kokiu požiūriu produktas yra gaminamas, didelis dėmesys yra skiriamas tiekėjų atrankai.
Atrankoje vadovaujamasi keletu esminių principų: ar ir kaip gamintojas deklaruoja gyvulių mitybos kokybę, ar paiso sezoniškumo, kiek laiko gyvuliai ganomi lauke, kaip atrodo patys gyvuliai, kaip atrodo ganymosi plotai, kaip atrodo produktų gamybos ir brandinimo vietos.
„Kartais imponuoja net ir tai, kokia būna gamintojo reakcija sužinojus, kad jų sūriai keliaus ant Lietuvos gurmanų stalų. Taip pat „medžiojame“ ir tuos gamintojus, kurie gamina istorinės reikšmės produktus – tai gali būti tiek sūriai, tiek seniausia bon-bon saldainėlius, kuriuos elegantiškose dėžutėse dar 19 a. pabaigoje elegantiški paryžiečiai nešdavosi į teatrą, Paryžiuje gaminanti cukrainė“, – vardija ji.
Aušra sako, kad verslo sėkmei užtikrinti būtina augti kartu su klientų poreikiais ir suvokti, kad tokioje nišinėje srityje negalima užmigti ant vienkartinių sėkmių ir užstrigti laike.
